Atitikties akademija: naujasis ES kriptorinkų reguliavimas – iššūkiai konkurencijai ir ES konkurencingumui

Naujasis ES kriptorinkų reguliavimas – iššūkiai konkurencijai ir ES konkurencingumui

Kripto turto rinkų reguliavimas – vienas iš skaitmeninių finansų darbotvarkės klausimų, keliančių karštas diskusijas Europos Sąjungoje. Europos Komisija, siekdama užkirsti kelią teisinei ir reguliacinei fragmentacijai kriptorinkose, pasiūlė MiCA (Markets in Crypto-Assets) reglamento projektą, kuris šiuo metu derinamas su kitomis ES institucijomis ir suinteresuotais asmenimis. EK argumentuoja, kad būsimas teisinis reglamentavimas leis išvengti finansų rinkos susiskaidymo, skatins konkurencingumą ir inovacijas kripto turto rinkose. Vis dėlto akyliau pažvelgus į EK reglamento projektą matoma ir jo galima neigiama įtaka kripto industrijai ir ES valstybių narių patrauklumui kripto investuotojų akyse.

Nenuostabu, kad ES daug dėmesio skiria kriptorinkoms. 2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, kriptovaliutų rinkos kapitalizacija viršijo 1,96 trln. JAV dolerių. Kriptoturtas tampa vis labiau pripažįstama turto klase, vertės kaupimo ir investavimo priemone bei atsiskaitymo instrumentu.

EK siūlomas reglamentas jau svarstomas ES Taryboje ir Europos Parlamente. Jis įtrauktas į Skaitmeninių finansų dokumentų rinkinį, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama toliau sudaryti sąlygas plėtoti ir remti skaitmeninių finansų potencialą, skatinti inovacijas ir konkurenciją.

Galbūt atrodo paradoksalu, bet ekspertai perspėja dėl galimo MiCA – reglamento, orientuoto ir į konkurencijos skatinimą, – neigiamo poveikio konkurencingumui ir galimų kliūčių rinkos dalyviams patekti į kriptoturto rinką.

„Išanalizavę pateiktus pasiūlymus matome, kad, įsigaliojus MiCA reglamentui, ES kriptoturto rinka gali tapti uždaresnė, smulkesnieji jos dalyviai dėl aukštų teisinių ar finansinių reikalavimų nesugebės į ją patekti arba praras konkurencinį pranašumą, o sėkmingiausi rinkos dalyviai gali būti baudžiami vien už tai, kad užima didelę rinkos dalį“, – teigia Gediminas Laucius, „Noewe“ teisės ir mokesčių paslaugų partneris.

Eitvydė Milkevičiūtė, „Noewe“ teisininkė, išvardija pagrindines problemas, kurias naujasis reglamentas gali sukurti konkurencijai ir ES kriptoindustrijos konkurencingumui.

Kriptoturto emitentas – juridinis asmuo

MiCA reglamento projektu planuojama įtvirtinti, kad ES kriptoturtą siūlyti viešai arba prašyti leisti juo prekiauti prekybos kriptoturtu platformoje galės tik tas kriptoturto emitentas, kuris yra ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo. E. Milkevičiūtės teigimu, šis reikalavimas, nors ir suprantamas iš investuotojų interesų apsaugos perspektyvos, kertasi su decentralizuota blokų grandinių technologijų prigimtimi.

„Decentralizuota struktūra leidžia blokų grandinių naudotojams bendrauti tarpusavyje ir sudaryti sandorius be tarpininkų. Šiuo tikslu kuriamos decentralizuoto pobūdžio autonomiškos organizacijos (angl. Decentralized autonomous organisation, DAO),neturinčios įprastinių juridinio asmens požymių – tokių kaip registracija oficialiame viešame registre, valdymo organų, neretai ir darbuotojų. Vis dėlto tokia organizacija gali būti visaverte komercinių santykių dalyve, skaitmeninėje erdvėje teikiančia paslaugas ir gaunančia pajamas. Neretai DAO organizacijos valdymą įgyvendina jos žetonų įsigiję investuotojai. Praktinis pavyzdys – kriptovaliuta bitkoinas, laikomas pirmuoju visiškai funkcionaliu DAO“, – pažymi „Noewe“ teisininkė.

Įsigaliojus aptariamam MiCA reglamento reikalavimui, decentralizuotos organizacijos būtų įpareigotos susisieti su centriniu subjektu – juridiniu asmeniu ir prarasti decentralizuotumą. „Jeigu toks reikalavimas būtų galiojęs 2009 m., bitkoinai nebūtų atsiradę“, – pabrėžia E. Milkevičiūtė.

Jei reglamento projektas nebus pakeistas, nauji reikalavimai galios visiems decentralizuotų finansų sektoriaus dalyviams (angl. Decentralized Finance, DeFI), kurie ne tik turės rinkoje veikti per juridinį asmenį, bet ir išleisti baltąją knygą ir apie savo veiklą informuoti priežiūros instituciją. Tačiau pati decentralizavimo prigimtis veikiausiai lems, kad didžioji dalis DeFi platformų nesugebės laikytis šių reikalavimų ir negalės vykdyti veiklos ES. Tokio likimo gali sulaukti populiarios „Uniswap“, „Compound“ ar „Maker“platformos.

Šiuo metu svarstoma, kad veiklą iki reglamento įsigaliojimo vykdžiusioms DeFI platformoms vis dėlto būtų leista taikyti tęstinumo išlygą. Tačiau jokios išlygos nebus taikomos į rinką norinčioms patekti naujoms DeFi platformoms, taigi toks reglamentavimas neišvengiamai padidins kliūtis patekti į rinką, o vartotojai susidurs su sumažėjusia konkurencija ir turės mažesnį pasirinkimą.

Nors reikalavimas veikti per juridinį asmenį grindžiamas investuotojų teisių apsaugos prioritetu, DeFi yra viena svarbiausių jėgų, skatinančių inovacijas ir realų praktinį pritaikomumą kriptoturto rinkoje. Taigi jei ES institucijų siekis – sudaryti sąlygas technologinei pažangai, inovacijoms ir kriptoturto paslaugų teikėjų konkurencijai, neturėtų būti užkertamas kelias DeFi projektams, sukuriant reguliavimą, paneigiantį šioje industrijoje naudojamos technologijos esmę.

„Stablecoins“: griežtas reguliavimas

Šiuo metu stabilizuotoms virtualiosioms valiutoms (angl. stablecoins) specialus teisinis reguliavimas nėra taikomas.

„Žinoma, diskusijų dėl to netrūksta – svarstoma, kad savo esme šios valiutos atitinka indėlių požymius, todėl joms išleisti galimai reikalinga kredito įstaigos ar banko licencija. Pasigirsta vertinimų, kad stabilizuotos virtualiosios valiutos iš visų egzistuojančių virtualiųjų valiutų rūšių kelia didžiausią grėsmę finansų sistemai“, – sako E. Milkevičiūtė.

Iš tiesų, jei šias valiutas išleidę emitentai pradėtų piktnaudžiauti arba patirtų finansinių sunkumų, neigiamą įtaką pajustų ir klasikinė finansų sistema, o kraštutiniu atveju –stabilizuotos virtualiosios valiutos galėtų būti net ir naujos pasaulinės finansų krizės priežastimi. Būtent šių rizikų kontekste nuspręsta MiCA reglamentu itin griežtai sureguliuoti stabilizuotų virtualiųjų valiutų veiklą.

Stabilizuotos virtualiosios valiutos reglamente skirstomos į dvi rūšis – į su turtu susijusius žetonus ir į elektroninių pinigų žetonus. Stabilizuotos virtualiosios valiutos priskyrimą prie konkrečios žetonų rūšies lemia objektas, su kuriuo valiuta yra susieta. Su turtu susijusiais žetonais bus laikomi žetonai, padengti keliomis standartinėmis (fiat) valiutomis, viena ar keliomis biržos prekėmis, vienu ar keliais kriptoturto vienetais arba tokio turto krepšeliu. O elektroniniais pinigų žetonais bus laikomi žetonai, susieti tik su vienos ar kelių standartinių (fiat) valiutų verte. Atitinkamai kiekvienai žetonų rūšiai bus taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai.

Elektroninių pinigų žetonų emitentams numatoma taikyti reikalavimą gauti kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos licenciją, išleisti detalią baltąją knygą ir sudaryti sąlygas žetonų turėtojams pareikalauti bet kada išpirkti elektroninių pinigų žetonus nominaliąja verte, išpirkimą vykdant standartine (fiat) valiuta, su kuria žetonas yra susietas.

Be to, MiCA reglamentas įveda naują reikšmingumo kriterijų, lemiantį, kad žetonai bus pripažįstami reikšmingais, jei bus tenkinamos MiCA reglamente nustatytos sąlygos dėl didelės jų platintojų ar laikytojų bazės, didelės rinkos kapitalizacijos, didelio sandorių skaičiaus ir panašiai.

„Iš esmės tai reiškia, kad reikšmingais bus pripažinti tie žetonai, kurie yra įgiję rinkos galią. Kartu su įgytu reikšmingumo statusu žetonų emitentams bus taikomi griežtesni reikalavimai. Vienas jų – papildomas 3 proc. nuosavo rezervinio kapitalo reikalavimas, t. y. bus reikalaujama, kad ne mažiau nei 3 proc. dalį stabilizuotos virtualiosios valiutos vertės sudarytų nuosavos emitentų akcininkų piniginės lėšos“, – komentuoja E. Milkevičiūtė.

Pavyzdžiui, kalbant apie šiuo metu populiariausią stabilizuotą virtualiąją valiutą Tether,kurios dabartinė rinkos kapitalizacija viršija 64,6 mlrd. JAV dolerių, tai reikštų, kad nuosavomis šią valiutą išleidusio emitento savininkų lėšomis suformuota kapitalo dalis turėtų sudaryti ne mažiau nei 1,93 mlrd. JAV dolerių ir ji privalomai turėtų būti laikoma pinigais ir neinvestuojama į jokias kitas finansinę grąžą galinčias generuoti turto klases.

Toks reikalavimas gali tapti nemenku iššūkiu didžiosioms stabilizuotoms virtualiosioms valiutoms ir jų emitentus atgrasyti nuo tokios veiklos apskritai arba bent jau nuo noro veiklą vykdyti ES. Jei stabilizuotų virtualiųjų valiutų sumažėtų, tai būtų didelis smūgis kriptoturto rinkoms, nes šios valiutos yra tapusios veiksminga standartinės (fiat) valiutos alternatyva kriptoprekyboje ir be jų taptų sudėtinga vykdyti aktyvias kriptoturto investicijas.

 Dominuojanti padėtis lygu manipuliavimui rinka

Pagal galiojančius bendruosius konkurencijos teisės principusdominuojanti padėtis yra susijusi su ūkio subjekto turima ekonomine galia, kuri leidžia riboti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje, suteikdama jam galią veikti pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.

„Dominuojanti padėtis savaime nėra ES konkurencijos teisės pažeidimas, o tokią padėtį užimančioms įmonėms, kaip ir visoms kitoms, leidžiama konkuruoti savo pranašumais. Tačiau dėl dominuojančios padėties įmonei tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad jos elgesys neiškraipys konkurencijos. Todėl konkurencijos teisės atžvilgiu užimti dominuojančią padėtį per se nėra draudžiama – draudžiama ja piktnaudžiauti“, – paaiškina G. Laucius, „Noewe“ teisės ir mokesčių paslaugų partneris.

Taigi šiuo atveju įdomus tampa siūlomas MiCA reguliavimo principas, nustatantis prezumpciją, kad dominuojanti padėtis savaime reikš manipuliavimą rinka: „Dominuojančios padėties užsitikrinimas kriptoturto pasiūlos ar paklausos atžvilgiu, kai dėl to daromas arba gali būti daromas poveikis, lygiavertis tiesioginiam ar netiesioginiam pirkimo ar pardavimo kainų fiksavimui, arba sukuriamos arba gali būti sukuriamos kitos nesąžiningos prekybos sąlygos.“ Pažymėtina, jog ši formuluotė nereikalauja, kad kriptoindustrijos dalyvis realiai pažeistų konkurencijos teisę, užtenka, kad jo užimama rinkos padėtis sudarytų sąlygas potencialiai nusižengti.

MiCA reglamente esama ir daugiau galvosūkių: nepateikiamas paaiškinimas, kokie kriterijai lems dominuojančios padėties konstatavimą. Pavyzdžiui, kalbant apie DAO, neaišku, kuris dalyvaujantis šioje organizacijoje subjektas bus laikomas turinčiu galią arba kas turės įgyvendinti priežiūros institucijos sprendimą, jei ši organizacija neturės jokių juridinio asmens požymių. Taip pat neaišku, kodėl buvo nuspręsta nukrypti nuo šiuo metu galiojančių konkurencijos teisės taisyklių ir nuo suformuotos ES Teisingumo Teismo praktikos, įtvirtinančios ne dominuojančios padėties užėmimo, bet piktnaudžiavimo ja draudimą.

Pasak G. Lauciaus, tokiu reguliavimu gali būti paneigta pati konkurencinio proceso esmė (siekti kuo geriau vykdyti savo veiklą tam, kad įveiktum konkurentus ir užimtum kuo didesnę rinkos dalį), o kriptosektorius išskirtas iš visų kitų ekonominės veiklos formų, nustatant bausmę ne už piktnaudžiavimą, o tiesiog už sėkmingą veiklą.

Tikimasi planuojamo reguliavimo korekcijų

ES institucijos užsibrėžė ambicingą tikslą – tarpusavyje suderinti laisvą ir decentralizuotą kriptovaliutų prigimtį kartu su vartotojų / investuotojų apsauga. Kadangi kriptoturto rinkoje gana dažnai iškyla piktnaudžiavimo ir manipuliacijos atvejų, bendras teisinis reglamentavimas neišvengiamas. Vis dėlto MiCA įsigaliojimas gali sukurti teisinių kliūčių patekti į kriptoturto rinką, todėl mažėtų ES valstybių narių patrauklumas inovatyviems verslams, būtų ribojamos mažųjų rinkos dalyvių konkurencinės galimybės, o didžiausi kriptoverslai be kaltės baudžiami už sėkmingą veiklą.

Belieka drąsintis, kad šiuo metu MiCA reglamento projektas vis dar yra derinamas ES institucijose, o iki jo planuojamo įsigaliojimo liko daugiau nei dveji metai. Viliamasi, kad labiausiai akis badančios šio teisės akto projekto nuostatos bus pakoreguotos ir ES sukurs modernią bei kriptoinovacijoms palankią reguliacinę aplinką.

Norėdama pristatyti aktualiausias atitikties pareigūnų veiklos tendencijas ir padėti sustiprinti žinias, reikalingas efektyviems atitikties procesams versle užtikrinti, „Noewe“ kartu su „Verslo žiniomis“ organizuoja praktinius Atitikties akademijos mokymus, vyksiančius rugsėjo 8, 15, 22 ir 29 dieną.

Mokymuose sužinosite:

• Atitikties vadovo funkcija ir jos reikalavimai;
• Kodėl tvarumas versle yra svarbus ir kodėl verslas turi jį diegti? Žingsniai, kuriuos įmonė turi atlikti, kad atitiktų tvarumo principus;
• Prekybos atitiktis ir jos praktiniai iššūkiai;
• Virtualiosios valiutos ir kiti rizikingesni PPTF sektoriai;
• Individualus PPTF klientų rizikos vertinimas – ar gerai, kad įmonėje 99 proc. aukštos rizikos klientų?
• Asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas: duomenų apsauga elektroninėje komercijoje;
• Verslas keliasi į elektroninę erdvę – kokie konkurencijos iššūkiai laukia? Aktuali teismų ir priežiūros institucijų praktikos apžvalga.

Straipsnis Verslo žiniose.