Atitikties akademija: tvarumo svarba šiandieniniame verslo pasaulyje

Šiemet kovą Europos Sąjungoje įsigaliojęs naujas reguliavimas dėl tvarumo keičia žaidimo taisykles finansų rinkose. O verslas, kaip ir kalbant apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), dar tik ieško atitikties receptų.

Ekspertai sako, kad tvarumo ideologijos atnešami pokyčiai bus didžiuliai ir joks verslas negalės likti nuošalyje, nes keičiasi pats verslo suvokimas. Pigiau, greičiau, daugiau – jau praėjusio amžiaus mantra. Verslo tikslas nebėra tik siekti pelno. Jis turi būti atsakingas, nekorumpuotas, draugiškas ir darbuotojams, ir apskritai visuomenei, ir, žinoma, aplinkai.

Tvaraus verslo svarbą pirmiausia suvokė didžiosios korporacijos, tokios kaip „Apple“ ir „Nike“, praeityje ne kartą kritikuotos už vergiškas sąlygas, rangovų sudaromas darbuotojams, vaikų darbą ir žalą aplinkai. Susirūpinusios savo reputacija, didžiosios kompanijos ėmėsi pertvarkų ir mažiau nei per dešimtmetį tapo tvarumo lyderėmis.

Tvarumo ne tik žodžiais siekia ir ES. Gelbėdama karščiuojančią planetą, Bendrija nustatė žaliąjį kursą – įsipareigojo iki 2050 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui.

Su tuo susijęs ir šiemet kovą įsigaliojęs ES reglamentas dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR). Jo pagrindu investuojantis šio sektoriaus verslas – bankai, draudimo kompanijos, pensijų fondai, „fintech“, investicijų valdymo įmonės ir kt. – turi vertinti ir kasmetinėse ataskaitose atskleisti, kiek tvarios jų investicijos.

„Kadangi Bendrija vis dažniau susiduria su katastrofiškomis ir nenuspėjamomis klimato kaitos, išteklių išeikvojimo pasekmėmis ir su kitais sunkumais, susijusiais su tvarumu, reikia imtis neatidėliotinų veiksmų kapitalui sutelkti, pasitelkiant ne tik viešąją politiką, bet ir finansinių paslaugų sektorių. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai pateiktų konkrečią informaciją apie savo požiūrį į tvarumo rizikos integravimą ir ar atsižvelgiama į neigiamą poveikį tvarumui“, – rašoma dokumente.

Taigi įmonėms, fondams, finansų patarėjams ir kitiems finansų rinkos žaidėjams teks įprasti kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais bent kartą per metus ruošti ir tvarumo ataskaitas.

Reglamentas įpareigoja nuolat vertinti ir atskleisti tvarumo rizikas, galinčias turėti įtakos investicijų grąžai ar investuotojų apsisprendimui. Pastarieji nuo šiol turės galimybę įvertinti ne tik veiklos, ekonomines ir kitas įprastas rizikas, bet ir klimato kaitos bei poveikio aplinkai rizikas. Taip siekiama paskatinti finansų rinkos dalyvius skirti daugiau dėmesio investicijoms į tvarius projektus ir klimato kaitos mažinimo programas.

Tam tikrą informaciją pagal reglamento nuostatas finansų sektoriaus dalyviai turėtų nurodyti ir savo interneto svetainėse. Pavyzdžiui, ar jie atsižvelgia į investavimo sprendimų galimą neigiamą poveikį tvarumo veiksniams – aplinkai, visuomenei ir gerajai valdysenai (angl. Environmental, Social, Governance, ESG). Jei į tai atsižvelgiama, reikia nurodyti, kaip nustatomi rodikliai, lyginamieji indeksai, kaip reitinguojami tvarūs projektai ir t. t., o jei neatsižvelgiama – paaiškinti kodėl.

Potencialiems klientams lengvai pasiekiama turėtų būti ir informacija, kaip tvarumo rizika integruojama į bendrovės investavimo sprendimų priėmimo procesą ir kaip įmonės atlygio politika dera su tvarumo rizikos veiksniais.

Finansų sektoriaus dalyviai taip pat turi nurodyti, ar verslai, į kuriuos investuojama, taiko gerosios valdysenos praktiką ir laikosi atsargumo principo „nedaryti didelės žalos“, kad nebūtų smarkiai pakenkta nei aplinkai, nei visuomenei.

„Finansų rinkos dalyviams, kaip ir ruošiantis BDAR, reikia parengti daug naujų dokumentų ir perrašyti nemažai esamų. Visokių detalių išties daug. Bet EK gana smulkiai nurodo, kaip ir ką daryti techniniuose reguliavimo standartuose (angl. Regulatory technical stadards, RTS). O jei dokumentai atrodo klaidūs, atitikties paslaugas galima įsigyti – verslo paslaugų bendrovės gali padėti parengti atitinkamas tvarkas, politikas ir užtikrinti jų vykdymą“, – sako Dalia Katinaitė, „Noewe“ Rizikų valdymo ir tvarumo paslaugų vadovė.

Be to, priduria ji, techniniuose reguliavimo standartuose pateikiamos ir ataskaitų formos bei kiti atskaitomybei reikalingi dalykai, net formulės, pagal kurias apskaičiuojamas atliekamų investicijų „anglies pėdsakas“ (angl. carbon footprint) ir į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Pakeliui yra ir vadinamasis Taksonomijos reglamentas (Dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo). Jo esmė – suvienodinti standartus ir įtvirtinti tam tikrus universalius principus, pagal kuriuos būtų matuojamas organizacijų tvarumas, nes kol kas bendrovės šią sąvoką supranta skirtingai.

„Jo reikia tam, kad lygintume obuolius su obuoliais. Apskritai Taksonomijos reglamentas glaudžiai susijęs su Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, apimančiu 6 pagrindinius principus: mažinti CO2 išmetimą ir oro taršą, gerinti miškininkystę, žemdirbystę, gamybą, transportą ir kitas sritis. Kiekvienam verslo sektoriui bus atskiri tvarumo matavimo principai. Sistema iš viso apims 67 veiklos rūšis įvairiuose sektoriuose“, – aiškina D. Katinaitė.

Ruošiama ir Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva, esanti tarsi Taksonomijos reglamento papildymu.

„Taip ES nori stumtelėti verslą žaliojo kurso linkme. Tikimasi, kad didieji kreditoriai apribos finansavimą taršiems projektams, nes nenorės savo ataskaitose „didžiuotis“ remiantys teršalus į upes ir ežerus leidžiančius verslus. Taip pat viliamasi, kad naujasis reguliavimas paskatins rizikos ir privatųjį kapitalą daugiau lėšų nukreipti į socialiai atsakingus ir žaliąjį kursą pasirinkusius startuolius. Tai jau matome“, – reziumuoja Ieva Bakutienė, „Noewe“ Licencijavimo paslaugų vadovė.

„Be to, didelę dalį esamo finansinio ES periodo lėšų numatyta skirti žaliosiomis iniciatyvomis. Europos žaliasis kursas įmonėms turėtų būti įdomus, nes Lietuva pagal šį planą žaliesiems projektams gauna 823 mln. eurų“, – priduria D. Katinaitė.

Jos teigimu, svarbios ir mokesčių lengvatos stambiems investiciniams projektams pramonės ir IT sektoriuose (kai investuojama per 20 mln. eurų ir įdarbinama per 150 žmonių). Jų dalyviai gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Tačiau įmonės, pretenduojančios dalyvauti tokiuose projektuose, turi atitikti kokybinius kriterijus, pavyzdžiui, įrodyti, kad planuojamos investicijos bus tvarios (tarkim, susijusios su atsinaujinančiais energijos šaltiniais). Netenkindamos šio ar kitų kriterijų, įmonės rizikuoja prarasti mokestinę lengvatą.

„Kitaip sakant, valstybė ir per mokestinę sistemą jau ima skatinti žaliąsias investicijas“, – sako D. Katinaitė.

Akivaizdu, kad tvarumo principais šiuo metu nesivadovaujančios įmonės turėtų suskubti peržiūrėti savo veiklą ir įvertinti rizikas, nes gali prarasti konkurencinį pranašumą ir galimybes pritraukti investicijų. Apie tai ir daugiau bus kalbama Atitikties akademijoje.

Norėdama pristatyti aktualiausias atitikties pareigūnų veiklos tendencijas ir padėti sustiprinti žinias, reikalingas efektyviems atitikties procesams versle užtikrinti, „Noewe“ kartu su „Verslo žiniomis“ organizuoja praktinius Atitikties akademijos mokymus, vyksiančius rugsėjo 8, 15, 22 ir 29 dieną.

Mokymuose sužinosite:

• Atitikties vadovo funkcija ir jos reikalavimai;
• Kodėl tvarumas versle yra svarbus ir kodėl verslas turi jį diegti? Žingsniai, kuriuos įmonė turi atlikti, kad atitiktų tvarumo principus;
• Prekybos atitiktis ir jos praktiniai iššūkiai;
• Virtualiosios valiutos ir kiti rizikingesni PPTF sektoriai;
• Individualus PPTF klientų rizikos vertinimas – ar gerai, kad įmonėje 99 proc. aukštos rizikos klientų?
• Asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas: duomenų apsauga elektroninėje komercijoje;
• Verslas keliasi į elektroninę erdvę – kokie konkurencijos iššūkiai laukia? Aktuali teismų ir priežiūros institucijų praktikos apžvalga.

Registruotis kviečiame www.verslodirbtuves.vz.lt. Paklausimus ir klausimus pranešėjams jau dabar galite siųsti el. paštu info@noewe.eu.

Straipsnis Verslo žiniose.