COVID-19 nauda: įmonių buhalterinė apskaita –profesionalėja

Šiandien „Verslo žinių“ straipsnyje apie Covid-19 įtaką įmonių buhalterinei apskaitai savo įžvalgomis dalinasi Agnė Jasinskaitė, „Noewe“ finansų ir apskaitos paslaugų partnerė, „Nordgain“ direktorė. Anot jos, ekstremaliomis situacijomis pranašumą įgyja didieji apskaitos, mokesčių, teisės paslaugų centrai, galintys paskirstyti pokyčių analizę skirtingiems specialistams. Karantinas taip pat paskatino verslą ieškoti saugesnių, profesionalesnių alternatyvų, sustiprino poreikį vis efektyvinti ir automatizuoti apskaitos procesus.

***

Pandemija tapo impulsu verslui naujai pažvelgti į apskaitos tvarkymą. Išaugo finansų analitikų ir patarėjų, kurie padėtų sumaniai valdyti pinigų srautus ir optimizuoti veiklą, poreikis. Dalis bendrovių priėmė sprendimus apskaitos padalinių funkcijas perduoti išorės tiekėjams. Kitos patobulino apskaitos sistemas ir taip gavo finansinės naudos.

„Atrodo, visiškai nesusiję dalykai, tačiau skaitmenizuota buhalterinė apskaita gali padėti krovinį pristatyti viena diena anksčiau. O tai didelis laiko ir pinigų sutaupymas“, – patirtimi dalijasi Jurgis Adomavičius, muitinės garantijų ir tranzitinių procedūrų paslaugų tarpininkės UAB „Bunasta“ įkūrėjas ir vadovas.

Paskatino klientus keistis

Jis pasakoja: iki pandemijos atliekant muitinės procedūras tie patys duomenys apie prekes būdavo 6 kartus iš naujo įvedami į sistemas, o šiemet nemažą dalį klientų pavyko įtikinti atitinkamai skaitmenizuoti buhalterinę apskaitą ir šį procesą pavyko gerokai sutrumpinti.

„Pamatėme, kad pirmi teisingi duomenys atsiranda įmonių buhalterinėje apskaitoje, todėl juos galėtume paimti ir naudoti tolesniems veiksmams, kurių reikia muitinės procedūroms, kuriuos galime teikti kontroliuojančioms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Transporto saugos administracijai, jų iš naujo neįvedinėjant“, – pasakoja J. Adomavičius.

Jo teigimu, gana paprasti buhalterinės apskaitos patobulinimai klientams leidžia viena diena sutrumpinti krovinio pristatymo laiką. Tai reiškia, kad kliento įmonė greičiau gauna pinigus už atgabentas prekes, o tai duoda nemažą finansinį efektą, ypač jei su prekėmis važiuoja keliolika ar keliasdešimt vilkikų. Klientai išlošia ir dėl to, kad vilkikas, į paskirtą vietą atvykęs diena anksčiau, neretai gali paimti naują krovinį ir nebereikia siųsti kitos transporto priemonės.

„Teoriškai tai buvo galima padaryti anksčiau, bet Lietuvoje žmonės nenoriai keičia įpročius. Tačiau užklupus pandemijai žmonės pradėjo daugiau pirkti internetu, ir mes pradėjome raginti savo klientus, kad jie tvarkytų savo buhalterinę apskaitą. Aiškinomės, kokios jų naudojamos apskaitos sistemos, išsirinkome tas, kurias galima pritaikyti, ir stengėmės įtikinti, kad reikia jas labiau skaitmenizuoti, nes tai leidžia sutaupyti“, – dalijasi J. Adomavičius.

Prireikė analitikų

Pastebimas ir kitas pandemijos poveikis apskaitos tvarkymui – išaugo finansų analitikų ir patarėjų, kurie padėtų sumaniai valdyti pinigų srautus ir optimizuoti veiklą, poreikis. Dabar įmonės vis dažniau atsigręžia į tokių paslaugų teikėją iš išorės.

„Verslas mato, kad, susidūrus su dabartinėmis rinkos transformacijomis, neužtenka laiku parengtų finansinių ataskaitų ar tiksliai suvestų duomenų – reikia ir ekspertų, matančių platų kontekstą ir galinčių pateikti reikalingus atsakymus iš vienų rankų. Tai ir finansų vadovo, analitikos, teisinės, skolų stebėsenos ir kitos panašios paslaugos“, – šių metų tendenciją fiksuoja Simona Matiukienė, buhalterines paslaugas teikiančios UAB „BNM Finance“ vadovė.

Jos teigimu, dėl to įmonės, pastūmėtos COVID-19 pandemijos ir verslui taikomų ribojimų, neapibrėžtos ekonominės situacijos, pastaruoju metu peržiūri savo išlaidų strategiją ir vis dažniau priima sprendimą perduoti išorės tiekėjams vidinio apskaitos skyriaus ar jo dalies funkcijas. Buhalterinės apskaitos paslaugas Lietuvoje įmonėms teikia ir didžiosios tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės, ir dešimtys mažesnių apskaitos bendrovių.

Ši tendencija, anot jos, atsispindi ir įmonės veiklos rezultatuose. „BNM Finance“ skaičiuoja, jog 2020 m. pajamos iš analitikos ir finansų vadovo nuomos paslaugų augo sparčiausiai. Pasak S. Matiukienės, strateginio finansų valdymo pobūdžio klausimus kėlė kas ketvirtas bendrovės klientas.

Renkasi išorės tiekėjus

Panašias tendencijas stebi ir Deividas Tumas, pusiau automatizuotos apskaitos paslaugų bendrovės „Robolabs“ dalininkas ir vienas iš steigėjų, – pandemija paskatino įmones optimizuoti darbus, galbūt net atleisti vieną kitą specialistą ir paslaugas pirkti iš išorės. Vilniuje prieš kelerius metus pradėjusi veikti „RoboLabs“ išsiplėtė į Kauną – šį žingsnį paskatino gerokai išaugęs verslo noras efektyvinti veiklą ir taupyti.

Anot Agnės Jasinskaitės, „Noewe Group“ finansų ir apskaitos paslaugų partnerės, UAB „Nordgain“ direktorės, kai kurios įmonės per COVID-19 pandemiją peržiūrėjo veiklos efektyvumą ir, tikėtina, nusprendė, kad trijų ar daugiau žmonių finansų skyriuje nebereikia. Kai kurios tokį sprendimą priėmė, sumažėjus veiklos apimčiai. Be to, ekstremaliomis situacijomis pranašumą įgyja didieji apskaitos, mokesčių, teisės paslaugų centrai, galintys paskirstyti pokyčių analizę skirtingiems specialistams. Karantinas taip pat paskatino verslą ieškoti saugesnių, profesionalesnių alternatyvų, sustiprino poreikį vis efektyvinti ir automatizuoti apskaitos procesus.

„Išaugo profesionalių buhalterinių paslaugų poreikis. Kai vyrauja tipinės, standartinės procedūros, įmonėms patogu dirbti vien viduje. Tačiau vykstant staigiems ir didelės apimties pokyčiams, tokiems kaip darbo teisės pakeitimai, įmonių finansavimo ir lengvatų klausimai, įmonių vidiniams buhalteriams tampa sudėtinga į visa tai greitai reaguoti ir pasiūlyti vadovams sprendimus čia ir dabar, nes einamieji darbai taip pat negali sustoti“, – aiškina A. Jasinskaitė.

Naujas etapas

„Visais laikas buhalteriai susidurdavo su iššūkiais: XII a. buvo sunku rašyti skaičius, iki kol atsirado arabiški skaitmenys. 1990 m. atsirado kompiuteriai, kurie atlikdavo skaičiuotuvo ir saugojimo funkciją, nuo 2010 m. visi dokumentai buvo saugomi duomenų saugojimo platformose – debesyse, o 2015 m. buvo prognozuojama, kad dirbtinis intelektas padės buhalterio profesijai transformuotis. 2020 m. privertė iššūkius paversti galimybėmis – visi dirba per atstumą, niekas fiziškai nesusitinka, anksčiau užtekdavo atlikti kelias funkcijas, dabar buhalteris turi atlikti keliasdešimt funkcijų taip tapdamas universalus“, – Kauno kolegijoje vykusio forumo metu sakė Filipas Borcovas, apskaitos programos UAB „B1.lt“ vadovas

Anot S. Matiukienės, finansinių paslaugų rinkoje per pastarąjį dešimtmetį buvo galima stebėti keletą pokyčių etapų.

„Prieš 10 metų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu konkurencingumą, buvo didelė žmogiškųjų išteklių apimtis, vėliau buvo paslaugų automatizacija. Dabar automatizuoti procesai apskaitoje yra savaime suprantamas dalykas, o buhalteriui išmanyti mokesčių įstatymus ir visuotinius apskaitos standartus nebeužtenka“, – sako S. Matiukienė.

Ji pabrėžia, kad šiandien didžiausią pridėtinę vertę verslui kuria aukštos kompetencijos žmonės, kurie analizuoja įstatymus ir tinkamai juos pritaiko konkrečios įmonės situacijoje, stebi ir vertina įmonės finansinius rodiklius bei ieško būdų jiems gerinti.

Tęsti plėtrą ta pačia kryptimi „BNM Finance“ numato ir 2021 m.

„Dar daugiau dėmesio skirsime analitikai, nes matome, kad tai didžiausią vertę verslui kurianti paslauga, kuri gali būti visiškai automatizuota ir gaunama iš apskaitos duomenų. Sieksime užtikrinti, kad visi mūsų klientai turėtų standartizuotas ir pagal poreikius pritaikytas analitines ataskaitas, o verslo procesus valdytų produktyviai“, – sako S. Matiukienė.

Straipsnis Verslo žiniose.