Dovanos ir teisinė reikšmė. Svarbiausia informacija apie dovanojimą

Šventiniu laikotarpiu dalijamės dovanomis, norėdami parodyti meilę ir dėmesį savo artimiesiems. Tačiau dovanų reikšmė yra ne tik simbolinė – kai kurios dovanos turi ir teisinę reikšmę, kurios neįvertinus, galima susidurti su nemalonumais.

Ar žinote, kokioms dovanoms reikia rašytinės sutarties ar notaro patvirtinimo? Arba kada dovanos gavimas gali sukelti mokestines pasekmes? Šie klausimai yra svarbūs ne tik didelėms vertėms, bet ir kasdieniams sandoriams.

Šiame straipsnyje dalinamės pagrindinėmis taisyklėmis ir svarbiausia informacija apie dovanojimą. Sužinosite, kokioms dovanoms taikomi mokesčiai, kada dovanojimo sutartis turi būti tinkamai įforminta ir kokių teisės aktų nuostatų būtina laikytis.

Straipsnį parengė: Lukas Seržantas, Noewe Legal teisininkas, advokato padėjėjas

Dovanojimo teisinė reikšmė

Dovanojimas – tai neatlygintinas veiksmas, kuriuo vienas asmuo (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui (apdovanotajam) jo nuosavybėn, nesitikėdamas jokios kompensacijos ar naudos mainais. Šis veiksmas nėra vien tik draugiškas gestas – dovanojimas yra teisiškai reikšmingas sandoris, kuris reguliuojamas įstatymais.

Dovanojimas, kaip sandoris, sukelia tam tikras teisines pasekmes ir įpareigojimus, kurie svarbūs abiem sandorio šalims:

1. nuosavybės teisės įgijimas – dovanojimo metu perduotas turtas tampa apdovanotojo nuosavybe, ir jis įgyja teisę juo disponuoti savo nuožiūra. Tai aktualu tiek kilnojamajam, tiek nekilnojamajam turtui ar piniginėms sumoms.
2. mokestinės prievolės – priklausomai nuo dovanojimo objekto vertės ir santykio tarp šalių, dovanojimas gali sukelti mokestines prievoles, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį (GPM).
3. pareiga dovanoti nesuvaržytą ir be paslėptų trūkumų turtą – jei perduotas turtas turi suvaržymų ar paslėptų trūkumų, apdovanotasis turi teisę reikalauti juos pašalinti ar reikalauti nuostolių, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu.

Nors dovanojimas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, jis gali tapti ginčų objektu. Ypač tai aktualu didelės vertės dovanoms ar tais atvejais, kai dovanos perdavimas nėra tinkamai įformintas. Todėl svarbu suprasti dovanojimo teisinę reikšmę, kad tai nesukeltų problemų ateityje.

Dovanojimo sandorio formos

Dovanojimo sandorio forma priklauso nuo dovanojamo turto pobūdžio ir vertės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kada reikalinga rašytinė forma, o kada būtina notarinė forma. Teisingai įformintas sandoris užtikrina dovanojimo teisėtumą ir sumažina ginčų riziką.

Rašytinė dovanojimo forma – ši forma privaloma, kai dovanojama suma didesnė kaip 1 500 EUR, bet neviršija 14 500 EUR;

Svarbūs momentai!

Sudarant rašytinę sutartį turi būti nurodyta:
1) dovanotojas ir apdovanotasis;
2) dovanojamas objektas (pvz., pinigų suma, automobilis ar kt. daiktas),
3) rašytinę sutartį pasirašo abi šalys,
4) notaro patvirtinimas nėra reikalingas.

Notarinė dovanojimo forma yra privaloma šiais atvejais:

• kai dovanojamas nekilnojamasis turtas, nepriklausomai nuo jo vertės,
• kai dovanojama turto vertė didesnė kaip 14 500 EUR.

Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 str. 1 d.). Ši imperatyvi nuostata taikoma tiek rašytinei, tiek notarinei sutarčiai.

Dovanojimas ir mokestiniai įsipareigojimai

Natūralu, kad dovanos teikia džiaugsmą, tačiau kartais dovanos gali sukelti ir mokestinių pasekmių. Lietuvos mokesčių sistema nustato aiškias taisykles, kokios dovanos yra neapmokestinamos, o kada atsiranda mokestinė prievolė. Todėl šių taisyklių paisymas yra svarbus siekiant išvengti galimų ginčų bei mokestinių prievolių.

Neapmokestinamos dovanos

Dovanos iš artimų giminaičių gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) yra neapmokestinamos. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (17 str. 1 d. 26 p.) artimaisiais giminaičiais laikomi:

• sutuoktiniai.
• vaikai (įvaikiai).
• tėvai (įtėviai).
• broliai, seserys, vaikaičiai.
• seneliai.

Gavus turtą dovanojimo būdu iš aukščiau nurodytų asmenų, gyventojui GPM mokėti nereikia.

Apmokestinamos pajamos

Dovanos iš kitų asmenų (ne artimų giminaičių) apmokestinamos priklausomai nuo jų vertės. Kai dovanojama suma ar turto vertė neviršija 2 500 EUR per kalendorinius metus, dovana neapmokestinama. Tačiau jei dovanos vertė viršija 2 500 EUR ribą per kalendorinius metus, apdovanotojas privalo deklaruoti viršytą sumą ir nuo jos sumokėti 15% GPM.

Praktinis pavyzdys: jei asmuo gavo 5 000 EUR dovaną iš draugo (ne artimo giminaičio):

• 2 500 EUR dalis yra neapmokestinama.
• likusi 2 500 EUR dalis privalo būti įtraukta į metinę pajamų deklaraciją, nuo kurios apskaičiuojamas ir sumokamas 15% GPM (šiuo atveju – 375 EUR).

Taigi, dovanos gavimas gali ne tik suteikti džiaugsmo, bet ir turėti teisinių bei mokestinių pasekmių. Tinkamai įvertinus situaciją ir laikantis nustatytų taisyklių, dovanojimo procesas gali būti sklandus, o dovanos – tikras šventinės nuotaikos akcentas.

Apibendrinant…

Dovanojimas – ne tik graži šventinio laikotarpio tradicija, bet ir atsakingas teisinis veiksmas. Tinkamai įforminus dovanojimo sandorį ir laikantis nustatytų taisyklių, galima užkirsti kelią galimiems ginčams ir nepageidaujamoms pasekmėms. Supratimas, kam ir ką galima dovanoti, kokios taikomos dovanojimo sąlygos, padės užtikrinti, kad dovanojimo procesas vyktų sklandžiai, o dovanojimo procedūros atitiktų galiojančius teisės aktus.

Tegul dovanos atspindi nuoširdumą ir tarpusavio pasitikėjimą, o jų įforminimas suteikia tikram džiaugsmui tvarumo ir aiškumo.