Intelektinės nuosavybės apsauga – papildomo uždarbio šaltinis

Įmonių, kuriančių inovacijas, skaičius Lietuvoje auga, bet nemažai verslų į intelektinės nuosavybės apsaugą vis dar žiūri pro pirštus. Nuolat tobulindami savo produktus ir gamybos procesus, verslai sukuria naujovių, kurias tinkamai apsaugojus galima uždirbti. Apie tai įžvalgomis dalijasi Justinas Klimašauskas, ir Sandra Pavlova.

Trūksta vidinės komunikacijos

„Tinkamai įforminta ir apskaityta intelektinė nuosavybė gali suteikti reikšmingų mokestinių lengvatų arba tapti nauju pajamų šaltiniu.

Didžiausias uždavinys – atpažinti ir apsaugoti intelektinę nuosavybę ir pagrįsti inovacijos sukūrimo sąnaudas“, – sako „Noewe“ ekpertai.

Ji pastebi, kad neretai įmonės per vėlai pagalvoja, kad kuria būtent intelektinę nuosavybę ir kad diegiamos naujovės iš tiesų yra inovacijos, galinčios atnešti papildomų naudų.

„Įmonėse, tiesiogiai neužsiimančiose inovacijomis ir, tarkim, vykdančiose gamybą ar kitą su inovacijomis nesusijusią veiklą, dažnai trūksta komunikacijos tarp gamybinio padalinio ir apskaitos specialistų. Tai reiškia, kad apskaitoje inovacijos neidentifikuojamos – dėl vidinės komunikacijos stokos įmonė net pati nežino, kad kuria inovacijas, kurioms galima pritaikyti reikšmingas mokestines lengvatas.

Tad pirmas patarimas – identifikuoti ir visiems įmonės skyriams bei jų vadovams visapusiškai įvertinti kiekvieną įmonės projektą“, – pastebi S. Šimoliūnė.

Idėjas verta pasitikrinti ir apsaugoti

J. Klimašauskas, „Noewe“ įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktorius, atkreipia dėmesį, kad daug inovatyvių idėjų gimė per pandemiją. Per ją įmonės ieškojo, kaip efektyviau organizuoti veiklą, apsaugoti savo darbuotojus ar pasiūlyti prekių bei paslaugų internetiniuose kanaluose.

„Galima paminėti pavyzdį, kai pasamdytas specialistas vienai įmonei sukūrė originalų elektroninės prekybos sprendimą. Sprendimu susidomėjo ir kiti pardavėjai, bet įmonė, nuo pat pradžių neįvertinusi potencialo, neturi galimybės šio sprendimo parduoti ir iš to užsidirbti, nes neaišku, nei kas sukurta, nei kokia produkto vertė.

Kitas pavyzdys – vienas viešbutis per karantiną sukūrė inovatyvų užsakymų valdymo sprendimą. Kadangi įformino jį kaip paslaugą ir apsaugojo intelektinę nuosavybę, dabar viešbutis gauna pajamų parduodamas licencijas kitiems tinklo viešbučiams“, – pasakoja J. Klimašauskas.

Anksčiau buvo įprasta manyti, kad inovacijos ir intelektinė nuosavybė susijusi su mokslu ir tai išskirtinai mokslinių įmonių verslas. Tačiau intelektinė nuosavybė gali gimti bet kurioje organizacijoje, net baldų ar maisto įmonėje.

Bet kuris visuomenėje ir pramonėje pritaikomas naujas sprendimas, kuriuo anksčiau niekas nesinaudojo, netgi gamybinės linijos ar proceso patobulinimas, įrenginio pritaikymas naujoms funkcijoms, gali virsti intelektine nuosavybe. Tai pasitikrinti kiekviena įmonė gali kreipdamasi į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), kuri padės nustatyti naujovių vertę.

Kiek paprasčiau yra su programine įranga, automatiškai laikoma intelektine nuosavybe. Tačiau ir čia svarbu iš karto apibrėžti nuosavybės teises, investicijų dydį ir pasirūpinti turto apsauga – konfidencialumo įsipareigojimais, kodo patentais ir kita.

Šalys konkuruoja dėl intelektinės nuosavybės

„Inovacijos kuria didelę pridėtinę vertę, todėl šalys konkuruoja siūlydamos sąlygas intelektinei nuosavybei kurti ir apsaugoti. Globaliai veikiančios kompanijos turi pasirinkimą, kurioje šalyje registruoti patentus.

Yra nemažai šalių, kuriose sąlygos intelektinei nuosavybei kurti palankesnės negu Lietuvoje. Viena patraukliausių tokių šalių, pavyzdžiui, Kipro Respublika. Ji nuosekliai ir daug dėmesio skyrė, kad pritrauktų didžiausių įmonių siūlydama palankias apmokestinimo sąlygas ir plačiai traktuodama intelektinės nuosavybės sąvoką“, – pasakoja S. Šimoliūnė.

Įprastai šalys tarpusavyje sudaro dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kuriose numatoma ir kaip apmokestinamas honoraras – atlyginimas už intelektinės nuosavybės perleidimą.

Tokiuose dvišaliuose susitarimuose nustatoma, kur ir kokiu tarifu apmokestinami honorarai. Palanki mokestinė bazė į šalį pritraukia intelektinės nuosavybės kūrėjų ir tarptautinių kompanijų filialų, kuriančių intelektinę produkciją ir perleidžiančių ją organizacijoms kitose šalyse.

Lietuvoje pelnas iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) metu sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio intelektinės nuosavybės perleidimo apmokestinimas lengvatiniu 5 proc. tarifu. Tačiau yra nemažai šalių, kur šis tarifas mažesnis, o sutartys, leidžiančios išvengti dvigubo apmokestinimo, palankesnės.

Vis dėlto įmonės, rinkdamosi jurisdikciją, įprastai įvertina ne tik intelektinės nuosavybės apsaugą ir apmokestinimą. Svarbūs ir kiti juridiniai bei mokestiniai aspektai, reguliacinė aplinka, galinti turėti įtakos veiklai.

Mokesčių lengvatoms – projektinė veikla

Lietuvoje skatinant inovacijas, MTEP sąnaudos iš pajamų skaičiuojant pelno mokestį gali būti atskaitomos tris kartus. Šios sąnaudos apima darbo užmokestį, žaliavas, medžiagas, paslaugas, kurių reikia inovacijoms kurti, ir kita. Tačiau, norint pasinaudoti šia paskata, būtina pateikti atitinkamus įrodymus, kad sąnaudos patirtos būtent inovacijoms kurti, jos taip pat turi būti aiškiai identifikuotos.

„Dažna praktika, kai MTEP projektas nėra identifikuojamas nuo pat pradžių ir jam tenkančios sąnaudos nugula į bendras veiklos sąnaudas. MITA rekomenduoja, kad įmonės MTEP plėtotų kaip projektinę veiklą nuo pat pradžios.

Patarimas įmonėms – nuo pat pradžios identifikuoti patį projektą, prie jo prisidedančius darbuotojus ir, jeigu reikia, atskirai vesti projektui skirto jų darbo laiko apskaitą. Visos patiriamos išlaidos taip pat turėtų būtų apskaitomos atskirai, kad atėjus laikui būtų paprasta jas nustatyti.

To nepadarius, vis tiek yra galimybių mokesčių administratoriui pateikti įrodymų ir argumentų, kad patirtos sąnaudos MTEP veiklai, bet tai kur kas sudėtingiau“, – paaiškina S. Pavlova, „Noewe“ verslo mokesčių paslaugų vadovė.

Anot jos, dar per mažai įmonių linkusios taikyti lengvatas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dažniausiai taip yra dėl to, kad įmonės vykdomos veiklos nevertina kaip inovacijos, neišskiria atskiru projektu.

Problemą padėtų išspręsti projektinė apskaita – paprasčiau vertinti kiekvienos veiklos rezultatą, kai projektas aiškiai identifikuojamas, skaičiuojamos jam skirtos investicijos, žmogiškieji bei kiti ištekliai, o pastebėjus, kad pavyko sukurti kažką inovatyvaus, verta pasitarti su ekspertais, kokių papildomų naudų dar būtų galima gauti.

Straipsnis Verslo žiniose.