Kada atsipirks investicijos į tvarų verslą?

Tvarios investicijos šiuo metu yra labiau tendencija nei teisinio reglamentavimo nulemti investuotojų sprendimai, tačiau pagreitis šioje srityje didėja. Ekspertai prognozuoja, kad netrukus investuotojai, apsispręsdami, kur nukreipti kapitalą, itin daug reikšmės skirs investicijų tvarumui.

Dalia Kubiliūtė, integruotų verslo paslaugų grupės „Noewe“ Finansų ir bankininkystės komandos vyresnioji teisininkė, atkreipia dėmesį, kad pasaulis yra numatęs iki 2030 m. įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje nustatytus tikslus. ES, siekdama šiuos tikslus pasiekti iki 2030 m. ir įgyvendindama Paryžiaus susitarimo nuostatas, išsikėlė ambicingą tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Kad to pasiektų, ES numatė daug reguliacinių pokyčių ekonomikos, industrijų ir socialinėje srityse.

„ES, siekdama įgyvendinti su tvarumu susijusius tikslus ekonomikos srityje, įpareigojo finansų rinkos dalyvius atskleisti su tvarumu susijusias rizikas. Jau šių metų kovo pradžioje investicines paslaugas teikiantys finansų rinkos dalyviai turėjo parengti daug naujų dokumentų, susijusių su tvarumo rizikomis. Tad investicijos, kurios yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, turėtų atsipirkti iškart, kadangi jų neįgyvendinus, organizacijai galėtų kilti atsakomybė dėl jų nesilaikymo. Tačiau kartą pasiruošus reikalingus dokumentus, procesus, paskyrus atsakingus asmenis, išlaidos sumažės ir priklausys nuo to, ar keičiasi reguliavimas, atsiranda naujų investicinių produktų, dėl kurių tektų atnaujinti turimą informaciją ar procesus“, – pažymi D. Kubiliūtė.

Tvarumas – svarbi įmonės tapatybės dalis

Siekis atskleisti tvarumo rizikas iš finansų persikelia ir į kitus sektorius. „Socialiai atsakingi rinkos veikėjai stengiasi atsižvelgti į aplinkosauginius, socialinius ir valdysenos aspektus. Tai leidžia įmonei save pozicionuoti kaip inovatyvią, neabejingą pasaulio problemoms, o tai svarbu investuotojams“, – sako D. Kubiliūtė.

Marius Pulkauninkas, tvaraus verslo „Kalnų namai“ įkūrėjas, įsitikinęs, kad kaip bendrovėms įprasta rengti finansines ataskaitas, taip įprastos taps ir tvarumo ataskaitos.

„Tvarumo formalizavimas dar vyksta, todėl bendrovės tvarumą supranta skirtingai. Ne visi suvokia, kad siekiant tvarios veiklos nepakanka įstaigoje atsisakyti vienkartinių puodelių ir pakeisti elektros lemputės. Indėlis į tvarumą turi būti nuoseklus ir ilgalaikis“, sako M. Pulkauninkas, ir pateikia pasaulinės drabužių gamybos bendrovės „Patagonia“ pavyzdį. Ši kompanija užsibrėžė tikslą išgelbėti savo namus – planetą bei nustatė 5R aspektus, kaip pasiekti ekologišką ir efektyvų verslą: „Reduce, Reuse, Repair, Recycle, Reimmagine“.

„Šiais tikslais kompanija žmoniją skatina keisti mąstymą vartojimo mažinimo, mažesnio resursų švaistymo linkme“, – pasakoja M. Pulkauninkas.

„Patagonia“ jau XX a. pabaigoje pradėjo pardavinėti drabužius iš perdirbto poliesterio, prisidėdama prie žiedinės ekonomikos kūrimo, bendrovė įkūrė fondą „1% planetai” aplinkosaugos iniciatyvoms finansuoti, į kurį kasmet skiria 1 proc. savo pajamų.

 „Keičiantis mąstymui, viešajai politikai ir reglamentavimui, tvarumas tampa vis svarbesnis. Netruks ateiti diena, kai nebūdamas tvarus, tiesiog išnyksi iš bendrovių žemėlapio. O verslas, atliepiantis visuomenės lūkesčius, vystysis“, – mano ekspertas.

Investicijos į tvarumą suteikia daugiau galimybių verslui

Nemažai tvarių įmonių pasiekia geresnių veiklos rezultatų lyginant su konkurentais. Įmonių finansiniai rezultatai, viešoji politika ir visuomenės spaudimas turi didelės įtakos investuotojų priimamiems sprendimams. Jie ima ieškoti tvarių investavimo alternatyvų, o tai didina jų rizikos diversifikavimo galimybes: rinkoje atsiranda naujų tvarių investicinių priemonių, pvz., „žaliosios obligacijos“.

Įmonės, investuojančios į tvarumą, turi didesnių papildomo finansavimo galimybių – tiek iš bankų, tiek iš ES fondų, tiek ir iš alternatyvių finansuotojų, kurie siekia  prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos vystymo.

Tvari veikla didina įmonės likvidumą. Investuotojai jau vertina įsigyjamus verslus per tvarumo prizmę, o artimiausiais metais ši tendencija stiprės. Tad iš verslo siekiantys pasitraukti akcininkai susidurs su sunkumais, jeigu nebus pradėję įgyvendinti tvarumo iniciatyvų savo įmonėse. Net jeigu akcininkai verslo parduoti neplanuoja, o ketina jį perleisti įpėdiniams, apie tvarumą galvoti būtina – priešingu atveju jaunoji karta perims modernios ekonomikos iššūkiams neparuoštą, neperspektyvią organizaciją.

„Atsakymas į klausimą, kada atsipirks įmonės investicijos į tvarumą, yra paprastas –  kitą dieną po to, kai pradėsite investuoti į tvarumą, nes tai investicijos į verslo ateitį. Tačiau kad būtum tvarus, reikia ne tik pasiruošti su tuo susijusius dokumentus, bet ir juos iš tikrųjų įgyvendinti: tiek į įmonės veiklos procesus, tiek į šių procesų priežiūrą įtraukti reikalavimus tvarumui, identifikuoti galimas tvarumo rizikas, ugdyti darbuotojų sąmoningumą“, – sako D. Kubiliūtė.