Kaip gyvena kripto pasaulis?
Ieva Bakutienė, „Noewe“ licencijavimo paslaugų vadovė
Pavasarį Majamyje vykusioje konferencijoje „Bitcoin 2022“ garsus investuotojas Peteris Thiel‘as pradžiugino renginio auditoriją paskelbdamas didžiausius kripto valiutos priešus, kurių pastangos lemia, kad kripto rinka vis dar netapo patogia ir visiškai legalia alternatyva įprastai globaliai finansų sistemai. Milijardierių Warreną Buffetą jis pavadino sociopatišku seneliu iš Omahos, o „JP Morgan“ banko vadovą Jamie Dimon‘as bei investicijų valdytojos „BlackRock“ CEO Larry Finką priskyrė „finansų gerontokratijai“.
Dar prieš keletą metų panašiai buvo kalbama ir fintecho industrijos vidaus diskusijų metu. Tie patys jauni revoliucionieriai šiandien rūpinasi tradicinio banko licencija, o tradiciniai bankai diegia fintecho sprendimus bankų sistemose ir programėlėse.
Karinga retorika ir skambūs vardai yra svarbus ir beveik neišvengiamas kiekvienos įsitvirtinti siekiančios naujovės reklamos ingredientas, todėl ekscentriškumu garsėjančio Peterio Thiel‘o pareiškimus vertėtų vertinti per rinkodaros prizmę.
Ar šiandien tokia strategija reikalinga? Kripto rinka egzistuoja, plečiasi ir pamažu apauga vidinėmis ir išorinėmis taisyklėmis, kurios gal šiek tiek ir kliudo jos dinamikai, tačiau sėkmingai priartina prie civilizuoto veikimo būdo. Kitaip tariant priartina prie teisės.
Beje, blokų grandinės (angl. blockchain) technologija grįstos kripto rinkos ir klasikinės finansų rinkos suartėjimo įrodymų toli ieškoti nereikia. Prieš kurį laiką buvo paskelbta apie pirmąjį Lietuvoje decentralizuotų finansų investicinio fondo „MEV Capital – Stablecoin Enhanced Yield Fund“, valdomą „Lighthouse asset management“, veiklos pradžią.
Fondas investuojantis į kripto turtą nėra kažkuo išskirtinis – pasaulyje daugybė fondų, investuojančių į kripto rinką. Minimą fondą išskirtiniu daro faktas, kad jis reguliuojamas ir prižiūrimas Lietuvos banko.
Tikėtina, jog dar nėra įprasta girdėti tiek decentralizuotų finansų investicinio fondo, prižiūrimo centrinio banko, tiek fintecho su bankine licencija terminus, tačiau visa tai jau dabartis.
Mūsų komanda prisidėjo prie fondo įkūrimo su Lietuvos banku derinant ir tvirtinant fondo veiklos dokumentus – taisykles, prospektą ir kitas su tokio fondo operavimu susijusias detales. Mūsų žiniomis, Lietuvos bankas buvo pirmasis iš centrinių bankų, kuris išdavė pritarimą veikti prižiūrimam fondui, orientuotam į kripto rinką. Tikime, kad priežiūros institucijas iš tiesų domina naujausios technologijos, o blokų grandinės sprendiniai ir yra technologijų naujovių erdvė.
Be to, naujasis fondas yra orientuotas į blokų grandinės technologija pagrįstą decentralizuotų finansų rinką, o šioje rinkoje naudojamos stabilios kripto valiutos (angl. stablecoins) pasirinktos kaip vienas iš investicinių fondo objektų. Pastarasis faktorius yra dar viena jungtis, siejanti klasikinę finansų rinką ir kripto pasaulį, nes stabilios kripto valiutos yra susietos su kuria nors globaliai konvertuojama valiuta, dažniausiai JAV doleriu.
Kuo toks fondas skiriasi nuo įprasto investicinio fondo?
Visų pirma, savo investavimo strategija. Šis fondas investuoja į kripto turtą, kuriam dar reikėjo surasti tinkamą apibrėžimą. Įdomu tai, kad kripto turtas – kripto valiutos arba kripto žetonai – gali turėti ir vertybinių popierių (securities) ir paslaugos, naudmenos (utility) požymių, todėl šis fondas investuoja į turtą, kurį savo balanse investuotojai turėtų įtraukti į nefinansinio turto eilutę.
Antra, fondo dinamika taip pat išskirtinė. Investicijų valdymui fondo specialistai naudoja rinkos formavimo (angl. market-making), kainos arbitražo, perkėlimo prekybos (carry trading – kai mažesnio pajamingumo valiuta konvertuojama į didesnio pajamingumo valiutą) ir pozicijų likvidavimo metodus. Visi šie įrankiai naudojami kripto ekosistemose, kuriose pokyčiai vyksta 24 valandas 7 dienas per savaitę. Vadinasi, fondo valdomo kripto turto vertė nuolat kinta, tad reikėjo sugalvoti rezultato fiksavimo metodiką, kuri investuotojams leistų suprasti, kur juda jų investicijos.
Trečia, tai atvirojo tipo fondas. Tai reiškia, kad bet kuris investuotojas gali išeiti iš fondo ir vėl į jį sugrįžti.
Visa tai susiję su išsamiomis fondo valdymo, investavimo ir investuotojų turto apsaugojimo procedūromis, kurias teko išsamiai aprašyti. Tai buvo ilgas, kruopštus ir įdomus darbas, kurį atlikti padėjo ir priežiūros institucija.
O kripto pasaulio laukia dar daugiau naujovių – šiuo metu ES jau svarstomos išsamios kripto turto reguliavimo taisyklės, kurios, tikėtina, įsigalios kitąmet ar 2024 metais. Lietuvoje taip pat paruoštas teisės akto projektas, kuris nustato tam tikras gaires kripto rinkos žaidėjams, siekiantiems tokią veiklą vykdyti Lietuvoje.
