Kas turi prisidėti prie servitutinio kelio, kai jis tarnauja ir viešai funkcijai, priežiūros ir išlaikymo (?)
Į šį seniai nekilnojamojo turto (NT) teisės profesionalams kylantį klausimą, kuomet kelio servitutas nustatomas ne tik konkretaus ar konkrečių viešpataujančių daiktų naudai, bet ir faktiškai viešojo kelio funkcijai įgyvendinti, pagaliau atsakyta.
Deja, istoriškai tokių situacijų formuojant sklypus ir privatizuojant žemę kildavo dažnai, ir vietoje to, kad būtų formuojami žemės sklypai tokiu būdu, kad viešojo kelio vietoje būtų palikta laisva nesuformuota valstybinė žemė, arba idealiu atveju – suformuojamas specialiai keliui skirtas žemės sklypas, dažnai situacija buvo sprendžiama paprastesniu būdu nustatant atitinkamoje vietoje kelio servitutą administraciniu aktu. Tai programavo tam tikras problemas.
Vieną tokių kėlė ir ieškovas byloje, kurioje LAT išplėstinė teisėjų kolegija (2023-11-22 nutartis Nr. e3K-7-214-823/2023) pateikė atsakymus. LAT, matyt įvertinęs realijas, sprendė, kad tam tikromis sąlygomis gali būti taip, kad servitutas tarnauja bendrojo naudojimo kelio funkcionavimui, taip pat atsakė į ieškovo keltą probleminį klausimą: kas tokiu atveju įgyvendins servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (CK 4.114 str.).
Savivaldybės po šio LAT išaiškinimo nenudžiugo. LAT sprendė, kad kai kelio servitutas skirtas ir viešam susisiekimui užtikrinti, tai reiškia – savivaldybės viešajai funkcijai įgyvendinti, – savivaldybė laikytina servituto turėtoja CK 4.114 str. prasme ir turi prisidėti prie tarnaujančiojo daikto priežiūros ir išlaikymo.
Taigi tarnaujančių daiktų savininkai turėtų žinoti, kad prie servitutinio kelio, kai jis atlieka ir viešo susisiekimo funkciją, priežiūros ir išlaikymo turėtų prisidėti ir savivaldybės, todėl atitinkami reikalavimai gali būti reiškiami ir joms.
Ar prie servitutinio kelio priežiūros ir išlaikymo turėtų prisidėti savivaldybės, kai kelias atlieka ir viešo susisiekimo funkciją?
Nekilnojamojo turto (NT) teisės profesionalai jau kuris laika kelia šį klausimą. Nuo šiol tarnaujančių daiktų savininkai turėtų žinoti, kad prie servitutinio kelio, kai jis atlieka ir viešo susisiekimo funkciją, priežiūros ir išlaikymo turėtų prisidėti ir savivaldybės.
Formuojant sklypus ir privatizuojant žemę iki šiol kildavo keblių situacijų. Vietoje to, žemės sklypai būtų formuojami tokiu būdu, kad viešojo kelio vietoje būtų palikta laisva nesuformuota valstybinė žemė, arba idealiu atveju – suformuojamas specialiai keliui skirtas žemės sklypas, dažnai situacija buvo sprendžiama paprastesniu būdu, nustatant atitinkamoje vietoje kelio servitutą administraciniu aktu.
Tai programavo tam tikras problemas.
Vieną tokių kėlė ir ieškovas byloje, kurioje LAT išplėstinė teisėjų kolegija (2023-11-22 nutartis Nr. e3K-7-214-823/2023) pateikė atsakymus. „Manau, kad LAT įvertino realijas. Tam tikromis sąlygomis gali būti taip, kad servitutas tarnauja ir bendrojo naudojimo kelio funkcionavimui. LAT taip pat atsakė į ieškovo keltą probleminį klausimą: kas tokiu atveju įgyvendins servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (CK 4.114 str.)“ – komentuoja advokatas Jonas Platelis.
Savivaldybės po šio LAT išaiškinimo nenudžiugo. LAT sprendė, kad kai kelio servitutas skirtas ir viešam susisiekimui užtikrinti, tai reiškia – savivaldybės viešajai funkcijai įgyvendinti, – savivaldybė laikytina servituto turėtoja CK 4.114 str. prasme ir turi prisidėti prie tarnaujančiojo daikto priežiūros ir išlaikymo.
Taigi, kai kelio servitutas nustatomas ne tik konkretaus ar konkrečių viešpataujančių daiktų naudai, bet ir faktiškai viešojo kelio funkcijai įgyvendinti, atitinkami reikalavimai gali būti reiškiami ir savivaldybėms.
Jonas Platelis
Asocijuotas partneris, advokatas Ginčų sprendimo grupė, Nekilnojamojo turto ir statybos teisė
