„Noewe“ atitikties akademija. Konkurencijos pažeidimų minų lauke – atitikties pratybos
Temidė, graikų teisingumo deivė, vienoje rankoje laiko svarstykles, kuriomis sveriamas gėris ir blogis, kita remiasi į kalaviją – atpildo simbolį. Jei konkurencijos teisė turėtų savo deivę, svarstyklėms nusvirus blogio pusėn, kalavijas kirstų skaudžiai. Ši teisės sritis – viena griežčiausių verslui ir Lietuvoje, ir visos ES mastu. Tačiau suvaldyti rizikas organizacijoje įmanoma.
Grėsmingiausios „minos“
Kasdienėje bendrovių veikloje aktualiausi dviejų rūšių veiksmai, galintys lemti konkurencijos teisės pažeidimus – tai neteisėti įmonių susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Užsiimti tokia „veikla“, visų pirma, turėtų atgrasyti gresiančios didžiulės baudos, siekiančios iki 10 proc. nuo bendrovės metinės apyvartos. Jei tam tikroje verslo srityje pelno marža siekia 2–3%, tokio dydžio bauda reikštų, kad bendrovei be pelno tektų dirbti penkerius metus. Atgrasantį poveikį sustiprina neseniai visos ES mastu įvesta galimybė nuo konkurencijos pažeidimo nukentėjusiems asmenims reikšti privačius ieškinius pažeidėjams, kad šie atlygintų patirtą žalą. Pagal JAV praktiką, iš kurios šis institutas pasiskolintas, teismų priteisiamos žalos dydis gali netgi viršyti priežiūros institucijos paskirtas baudas.
Tokie praradimai yra labai skausmingi ir gali kelti pavojų netgi įmonės išlikimui. Toks pavojus atrodo dar grėsmingesnis įvertinus tai, kad konkurencijos pažeidimai gali būti padaromi ne tik sąmoningai iškreipiant rinkos jėgų balansą ir siekiant pasipelnyti vartotojų sąskaita, bet kartais ir dėl aplaidaus nežinojimo, kad tam tikri veiksmai yra antikonkurenciniai.
Nėra svarbu, ar pažeidimai padaromi sąmoningai, ar ne, ar susitarimą sudarė vadovai, ar vidutinės grandies darbuotojai – jei pažeidimas nustatomas – bausmė įmonei neišvengiama ir griežta.
Prasižengti – lengva
Lietuvos Konkurencijos taryba (KT), kaip ir Europos Komisija (EK), laikosi griežtosios linijos prižiūrėdama konkurenciją rinkoje. Kai kuriais atvejais net formalus susitarimas fiksuoti kainas ar pasidalinti rinkas, kuris praktikoje net nėra realiai įgyvendinamas, gali būti prilygintas karteliniam susitarimui, ir už jį būtų taikoma maksimali atsakomybė.
Itin rizikingi yra bet kokio bendradarbiavimo su konkurentais modeliai. Pavyzdžiui, jeigu asociacijos susirinkime konkurentas paskelbs komerciškai jautrią informaciją (pvz., apie ketinamas taikyti kainas), o kiti susirinkimo dalyviai viešai neatsiribos nuo tokio konkurento pareiškimo, jie visi gali būti pripažinti kartelio dalyviais. Praktinė tokią riziką iliustruojanti byla yra 2011 m. KT atliktas Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (LLMAA) tyrimas. Jo metu KT ekspertai nustatė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį asociacijos Etikos kodekse buvo įrašytos sankcijos už mažesnių nei LLMAA nustatyti minimalių agentavimo tarifų taikymą. Susitarimas dėl minimalios kainos yra vienas iš šiurkščiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Todėl KT buvo itin principinga, bausdama asociacijos narius. Dėl skirtų baudų nukentėjo daugiau nei 30 asociacijai priklausiusių bendrovių. Buvo nubaustos net ir bendrovės, kurios nesilaikė susitarimo, taip pat ir tos, kurios apskritai apie jį nežinojo. Užteko aplinkybės, kad šios bendrovės buvo asociacijos narės ir formaliai nuo tokių Etikos kodekso nuostatų nebuvo atsiribojusios.
Kitas nesenas KT sprendimas įspėja, kad milžinišką baudą bendrovė gali gauti ne tik už materialius, bet net ir už procedūrinius pažeidimus. 2019 m. rugsėjo mėn. KT skyrė 1 074 416 Eur piniginę baudą UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano būsto priežiūra“ už tai, kad tyrimo metu bendrovė tinkamai nebendradarbiavo su KT pareigūnais, t. y. delsė suteikti prieigą prie serverio ir dalį jame buvusių duomenų pašalino. Skaitant bylos medžiagą neapleidžia įspūdis, kad bendrovės darbuotojai tikrai nebūtų taip neatsakingai pasielgę, jeigu tik būtų susipažinę su konkurencijos teisės taisyklėmis ir žinoję, kokios liūdnos pasekmės gresia už tokius „nereikšmingus“ nusižengimus.
Temidė užrištomis akimis gerai iliustruoja konkurencijos teisės požiūrį į pažeidėją – ši teisės sritis abejinga tam, kas ir kokiomis aplinkybėmis nusižengė. Konkurencijos taisyklės galioja visiems ir be išimties.
Rizikos valdymo įrankis – konkurencijos atitikties programa
EK pabrėžia: ES konkurencijos taisykles turi žinoti visi, kas vykdo ekonominę veiklą ES. Organizacijoje konkurencijos reikalavimų turi laikytis visi darbuotojai, o aukščiausioji vadovybė turi dar ir nedviprasmiškai patvirtinti, kad konkurencijos taisyklių laikymasis yra organizacijos strategijos ašis.
Kaip užtikrinti tokius aukštus konkurencijos srityje keliamus reikalavimus? Tam skirta konkurencijos atitikties programa – bendrovės taikomų priemonių rinkinys, skirtas nustatyti rizikas, šviesti ir instruktuoti darbuotojus apie veiksmus, draudžiamus konkurencijos teisės, bei nustatantis kontrolės mechanizmus, užtikrinančius, kad šių draudimų būtų laikomasi.
EK, taip pat ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad vien atitikties programos turėjimas organizacijoje nėra atsakomybę lengvinanti ir baudą mažinanti aplinkybė tuomet, kai padaromas pažeidimas. Paprasčiau tariant, nėra prasmės rengti atitikties programą vien tam, kad ji formaliai egzistuotų – programa turi realiai veikti.
To pasiekti nėra lengva, bet įmanoma. Kai organizacijos visų lygmenų vadovybė ryžtasi bendrovės veikloje be išlygų vykdyti konkurencijos pažeidimų prevencijos programą, tampa tikslinga imtis kitų veiksmų, kurie ugdytų konkurencinį visų darbuotojų sąmoningumą ir diegti praktines priemones, padedančias išvengti pažeidimo.
Tai – cikliškas procesas iš kelių etapų:
I etapas. Atliekamas visapusiškas bendrovės veiklos auditas ir įvertinamos rizikos sritys, mastas bei pobūdis. Atliekant auditą, vyksta pokalbiai su darbuotojais, ypač tais, kurie dirba padidintos rizikos zonoje – pavyzdžiui, pardavimų ir pirkimų srityje. Peržiūrimos įmonės sutartys, įmonių dalyvavimo asociacijose principai. Atliekama elektroninės komunikacijos peržiūra – verta prisiminti, kad istoriškai didžiausią rezonansą turėjusiose KT bylose dauguma pažeidimų buvo aptikti būtent elektroninėje komunikacijoje.
II etapas. Audito išvadų pagrindu parengiama ataskaita su siūlomais veiksmais, joje apibrėžiami leidžiami ir draudžiami veiksmai bei numatomos priemonės suvaldyti tiek ateities, tiek praeities rizikas. Ateities rizikos mažinamos keičiant ydingas komercines praktikas, koreguojant susitarimus su partneriais ar apskritai atsisakant tam tikrų verslo modelių. Tuo tarpu praeities rizikas įmanoma sumažinti ar apskritai pašalinti pasinaudojant specialia atleidimo nuo baudų programa, skatinančia pirmiesiems pranešti apie daromus konkurencijos teisės pažeidimus KT ir būti visiškai ar dalinai atleistiems nuo baudų.
III etapas. Su parengtomis veiksmų gairėmis supažindinami darbuotojai, jų pagrindu parengiamos vidinės tvarkos ir pareigybiniai aprašymai bei periodiškai rengiami mokymai. Siekiant maksimalaus darbuotojų sąmoningumo, neretai įdiegiamos ir pozityvaus bei negatyvaus darbuotojų skatinimo priemonės – pvz., nustatomos papildomos premijos už elgesį, atitinkantį konkurencijos teisės reikalavimus, ir drausminė bei materialinė atsakomybė už pačius pažeidimus. Paprastai yra paskiriamas už atitiktį atsakingas darbuotojas ir sukuriama pranešimų apie pažeidimus bei konsultavimosi sistema.
IV etapas. Atliekama konkurencijos atitikties programos veiksmingumo priežiūra ir kontrolė, renkami duomenys apie atitikties laikymosi situaciją bei teikiamos rekomendacijos dėl poreikio atnaujinti atitikties gaires, papildomai mokyti darbuotojus, keisti poveikio priemones ir pan.
Jei konkurencijos atitikties programoje numatyta priemonių visuma maksimaliai atitinka įmonės specifiką ir jos veikloje kylančias rizikas, jei programa nuolat atnaujinama, o joje numatytų principų besąlygiškai laikomasi, tikėtina, kad ji bus pajėgi užkirsti kelią pažeidimams, ir organizacijai pavyks išvengti skaudžiai kertančio konkurencijos teisės kalavijo.
Siekdama pristatyti aktualiausias atitikties pareigūnų veiklos tendencijas ir norėdama padėti sustiprinti žinias, reikalingas užtikrinti efektyvius atitikties procesus versle, „Noewe“ kartu su „Verslo žiniomis“ organizuoja praktinius Atitikties akademijos mokymus, kurie vyks vasario 25, kovo 3, 10 ir 17 dienomis.
Mokymuose sužinosite:
- Atitikties pareigūno misija dabar ir vaidmuo ateityje;
- Naujas pranešėjų apsaugos reglamentavimas;
- Esminiai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos (PPTF) sistemos elementai, padidintos PPTF rizikos atvejai bei schemos;
- Asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas praktikoje ir pagrindiniai atitikties programos įgyvendinimo organizacijose principai;
- Konkurencijos teisės taisyklių turinys, atitikties programos svarba ir geroji jos įdiegimo praktika.
Registruotis kviečiame www.verslodirbtuves.vz.lt. Užklausas ir klausimus pranešėjams jau dabar galite siųsti el. paštu info@noewe.eu.