Krizė Estijos ir Latvijos milijonieriams kirto labiau nei turtingiems lietuviams

• Kodėl Lietuvos milijonieriams sekėsi geriau išsaugoti turto vertę nei Baltijos šalių kaimynams.

• Kaip investicinius pasirinkimus keitė investicinio turto kainų pasiutpolkė.

• Kiek asmenų, valdančių 5 mln. USD ir daugiau, Lietuvoje gyvens 2023 m.

Lietuvoje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 400 milijonierių – beveik tiek pat, kiek prieš kylant pandemijai 2020 m. pradžioje. Tačiau Latvijoje ir Estijoje jų gretos per metus aptirpo gerokai labiau, skaičiuoja rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“.

Aistė Navaitytė, „Euromonitor“ vyresnioji rinkos analitikė, komentuoja, kad 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 403 milijonieriai, kurie valdė 5 mln. USD ir didesnės vertės turtą.

Dėl COVID-19 viruso sukeltos krizės milijonierių skaičius Lietuvoje sumažėjo minimaliai lyginant su 2019 m. skaičiumi (404).

„Tačiau prieš krizę buvo prognozuojama, kad Lietuvoje milijonierių skaičius augs sparčiausiai iš visų Baltijos šalių ir 2020 m. pasieks 489“, – lygina A. Navaitytė.

Latvijos ir Estijos milijonieriai

Pasak A. Navaitytės, krizinis laikotarpis taip pat neigiamai paveikė ir kitas Baltijos šalis. Estijoje milijonierių, kurie valdo 5 mln. USD ir didesnės vertės turtą, skaičius sumažėjo apie 2% ir pasiekė 423. Latvijoje milijonierių skaičius smuko labiausiai tarp visų Baltijos šalių – apie 3,4% ir pasiekė 268.

„Taigi, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje milijonierių skaičius sumažėjo mažiausiai (apie 0,2%). Tokiam Baltijos šalių kritimo pasiskirstymui didžiausią įtaką padarė bendras šalies ekonominis nuosmukis, kuris, preliminariais duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo mažiausias“, – priduria analitikė.

Pagal bazinio „Euromonitor“ scenarijaus prielaidas, pirmąjį 2021 m. ketvirtį viruso banga pradės mažėti ir Baltijos šalių ekonomika laipsniškai atsigaus. Tai turės įtakos ir milijonierių skaičiaus augimui.

„2021 m. pabaigoje 5 mln. USD ir didesnės vertės turtą valdančių skaičius Lietuvoje augs sparčiausiai tarp trijų šalių ir pasieks 430, Estijoje šis skaičius išaugs iki 451, o Latvijoje – iki 285“, – prognozuoja A. Navaitytė.

„Euromonitor“ analizė atskleidžia, kad nors milijonierių skaičius 2020 m. nežymiai sumažėjo, jų valdomo turto dalis kriziniu laikotarpiu išaugo ir pasiekė 8,6%, arba viso Lietuvoje valdomo turto, kuris pernai siekė 6,33 mlrd. USD.

VŽ kalbinti turtingų gyventojų turtą valdantys šeimos biurai papasakojo, kokių strategijų imasi pandemijos metu siekdami išsaugoti klientų investicijų vertę.

Išaugo susidomėjimas turto valdymu

Rita Kavaliauskienė, „Noewe“ valdybos pirmininkė, pasakoja, kad pastaruoju metu padidėjo pasiturinčių šeimų ar asmenų poreikis kreiptis į šeimos biurus.

„Dalis iki šiol dideles pajamas sukaupusių žmonių, nenorėdami prisiimti rizikos, buvo linkę lėšas laikyti tiesiog grynųjų pinigų sąskaitose, kas šiuo laikotarpiu nebeaktualu dėl nulinių ar net minusinių palūkanų normų. Atsirado konsultacijų, kur tinkamai investuoti lėšas, praplėsti žinias apie rinkas, poreikis“, – komentuoja „Noewe“ atstovė.

R. Kavaliauskienės teigimu, nemažai susidomėjimo sulaukia investicijos į tvarų turtą, jau generuojantį arba netrukus generuosiantį nuolatines pajamas, pvz., nekilnojamasis turtas (biurai, gyvenamasis, industrinis), įmonių akcijos, žalioji energetika, skola su užtikrinimu.

„Nuolatinis bendravimas aktualiausiais klausimais yra ir buvo labai svarbus dar iki pandemijos, taip pat yra ir šiuo laikotarpiu. Klientai nori būti užtikrinti savo investicijų saugumu ir laiku priimtais sprendimais“, – priduria R. Kavaliauskienė.

Pandemija – tai dar ne recesija

R. Kavaliauskienė pabrėžia, kad pandemija – tai dar ne recesija ir kad šis laikotarpis bendrovės prižiūrimam klientų turtui neturėjo staigios neigiamos įtakos.

„Klientų investicijas nuolat peržiūrime, prižiūrime“, – pasakoja R. Kavaliauskienė. Todėl ir šis metas buvo tinkamas peržiūrėti klientų investicijoms ir įvertinti klientų turtui kylančioms ir su pandemija susijusioms rizikoms.

„Nestabilumo rinkoje yra visada, tačiau jį galima suvaldyti“, – pabrėžia pašnekovė. „Noewe“ turto valdytojai, prižiūrėdami klientų investicijas, visuomet atvirai aptaria ir modeliuoja galimus kritimus.

Vienose srityse (pvz., turizmo, viešbučių ir maitinimo sektoriuje) pandemija investicijas privertė peržiūrėti, kitos sritys (tarkim, pasaulio įmonių akcijų indeksai, NT), pasak R. Kavaliauskienės, pandeminiais metais buvo labai sėkmingos ir todėl ten investicijos toliau buvo laikomos.

„Noewe“ atstovė pažymi, kad dėl pandemijos grynųjų pinigų pozicija ir investicijų į įvairų turtą santykis iš esmės nepakito.

„Visgi matome ilgalaikį pinigų nuvertėjimą ir labiau vertiname stabilų srautą generuojantį turtą. Prie jo prideriname daugiau rizikos ir daugiau grąžos teikiančias investicines idėjas“, – pažymi R. Kavaliauskienė.

Kas svarbu išsaugant turtą

Marijus Kalesinskas, „Genus Family Office“ partneris, kalba, kad daugelis šeimų, kurios kreipiasi į „Genus Family Office“, investicijų tikslą apibrėžia kaip siekį išsaugoti šios jų turto dalies vertę ir ją auginti nuosaikiai.

Išsaugant asmeninį turtą, M. Kalesinsko nuomone, svarbiausia rimtai įsivertinti šeimos turtą (įskaitant ir šeimos valdomą verslą), tikslus, ką norima su juo pasiekti, nusimatyti planą, kaip paskirstyti turtą ar perduoti jį per kartas. Tuomet labai svarbu tinkamai diversifikuoti investicijas.

„Ne per daug, bet ir ne per mažai. Suprasti, į kokius skirtingus rizikos šaltinius atsižvelgta, o į kokius – ne. Galiausiai, norint išsaugoti turtą ir išvengti staigių ir stiprių turto vertės nuosmukių, labai svarbus aktyvus rizikos valdymas. O tam reikalinga kompetencija, patirtis ir profesionalūs patarimai“, – aiškina M. Kalesinskas.

Jo teigimu, tokie veikimo principai visiškai pasitvirtino 2020 m. ir šeimos biuro klientams leido išsaugoti investicijų vertę.

„Aktyviai valdant riziką, mūsų klientams pavyko išvengti reikšmingų investicijų vertės sumažėjimų per staigų kainų nuosmukį, kuris vyko beveik visose turto rūšyse 2020 m. vasarį-kovą. Vėliau, nors ir labai atsargiai, mūsų klientams pavyko padidinti savo investicijų vertes, pasinaudojant finansų rinkų atsigavimu likusią metų dalį“, – pasakoja M. Kalesinskas.

Klientai, kurių tolerancija rizikai didesnė, į rizikingesnes turto klases grįžo greičiau, o tie, kurių tolerancija mažesnė, – atsargiau.

„Taip pat vengėme rinkų situacijų, kai susidarydavo perteklinio optimizmo pliūpsniai rinkose, nes po jų dažniausiai eidavo kainų korekcijos“, – tęsia M. Kalesinskas.

Rizikos mėgėjai atrado ir kriptovaliutas

Pašnekovas priduria, kad klientams, kurie toleruoja riziką šiek tiek labiau, šeimos biuro specialistai išanalizavo ir surado tinkamiausias finansines priemones investuoti nedidelę portfelio dalį į su kriptovaliutų turtu susijusias investicijas.

„Ten taip pat matome potencialą dėl globalios pinigų ir fiskalinės politikos bei kitų veiksnių“, – aiškino pašnekovas.

M. Kalesinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemija paskatino kai kuriuos klientus pasitikrinti, ar tikrai yra pasiruošta perduoti šeimos turtą, taip pat verslą kitiems šeimos nariams, jei kažkam kažkas nutiktų. Ar yra sutvarkyti testamentai, akcininkų sutartys, o galbūt reikia tvaresnio sprendimo – įkurti šeimos fondą, patikos fondą ar sudaryti tinkamus draudimo polisus.

VŽ rašė, kad pasiturinčių asmenų turtą valdančių šeimos biurų veiklos apžvalga, kurią parengė Šveicarijos UBS bankas, rodo, kad sudėtingu pandemijos metu – 2020 m. kovą–gegužę – 55% šeimos biurų pertvarkė investicijų portfelius, o du trečdaliai užsiėmė aktyvia taktine prekyba, tam nukreipdami maždaug 15% portfelio, kad išnaudotų atsiradusias galimybes.

Regis, tokia strategija pasiteisino, kadangi 121 didžiausio šeimos biuro, kurie valdo 142,4 mlrd. USD turto, apklausa parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai (76%) pasiekė arba viršijo išsikeltus investicinės grąžos ir kitus tikslus.

Visą straipsnį Verslo žiniose galite skaityti čia.