Lietuva tapo sala tarp kaimynių: išskirtiniame interviu Estijos ministras tikina, kad pasekus jų pavyzdžiu daugiau laimima, nei prarandama

Finansų planavimo, teisės, mokesčių ir verslo konsultavimo bendrovės „Noewe“ Verslo mokesčių paslaugų vadovė Sandra Pavlova pabrėžė, kad renkantis šalį verslui vystyti atsižvelgiama į daugelį aplinkybių – administravimo paprastumą, politinį stabilumą, vienos ar kitos šalies pasirinkimui įtakos turi ir verslo partnerių šalis, planuojama tolimesnė verslo plėtra. Visgi, pasak jos, sprendimas priimamas ir atsižvelgiant į šalių mokestinę aplinką, taikomas lengvatas, turimą tarptautinių mokestinių sutarčių tinklą.

„Susidomėjimas Estija didesnis buvo prieš keletą metų, kai Lietuvos verslui patraukliai atrodė Estijos mokestinė sistema, leidžianti uždirbto pelno neapmokestinti, jei jis toliau reinvestuojamas. Tam įtakos turėjo ir stambių Lietuvos verslo grupių įmonių steigimas ir veiklos vykdymas iš Estijos“, – pasakojo pašnekovė.

Visgi ji kartu norėjo pabrėžti, kad klaidingai kartais manoma, kad Estija netaiko pelno mokesčio: „Pelno mokestis taikomas ir efektyvus apmokestinimas yra net didesnis nei Lietuvoje. Dėl galiojančios išskirtinės mokestinės sistemos, pelno mokesčio sumokėjimas

Estijoje faktiškai yra atidedamas iki įmonė savo uždirbtą pelną išmoka akcininkui dividendų forma. Įstatyminis pelno mokesčio tarifas Estijoje yra 20 proc. nuo bruto išmokėtų dividendų sumos, kai Lietuvoje taikomas standartinis tarifas apmokestinamajam pelnui yra 15 proc.“, – kalbėjo S. Pavlova.

Pasak jos, jei Estijos įmonės steigėjas yra Lietuvos mokesčių rezidentas fizinis asmuo, Estijos įmonė, išmokėdama dividendus, juos turėtų apmokestinti 20 proc. mokesčiu. Papildomai akcininkas nuo gautų dividendų Lietuvoje dar turėtų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o tuomet mokestinė našta įmonės Estijoje gautiems dividendams išaugtų iki 32 proc.

„Tad Estija verslui gali būti patraukli, jei lūkesčių ir siekio uždirbtą pelną skirstyti tiesioginiams akcininkams nėra arba Estijos įmonė steigiama kaip tarpinė grupės įmonė. Tačiau praktikoje dažniausiai yra kitaip ir verslams užaugus, vis dažniau susiduriame su klausimu „kaip akcininkui pigiau išsimokėti“ sukauptą pelną iš estiškos įmonės“, – patirtimi dalijosi specialistė.

Per daug sudėtinga lengvatų sistema

Pasiteiravus, visgi, kuris modelis – tradicinis kaip Lietuvoje ar estiškas, yra patrauklesnis bendrai verslui, S. Pavlova pastebėjo, kad nors ir Lietuvos pelno mokesčio įstatymas numato nemažai mokestinių lengvatų, norint jas pritaikyti, daromos investicijos turi atitikti nemažai kriterijų ir taikomų reikalavimų.

„Pavyzdžiui, ne visos įmonės investicijos į verslo plėtrą gali atitikti lengvatą – vien tai, kad investuojama ne į lengvata numatytą ilgalaikio turto grupę, įmonės investicijos eliminuojamos ir joms lengvata netaikoma. Taip pat lengvatomis skatinamos investicijos tik į naujausią ir nenaudotą įrangą. Dažnai Lietuvos įmonės dėl finansinių sumetimų neturi galimybės investuoti į visiškai naują įrangą ir pasirenka verslo plėtrai įsigyti naudotą įrangą, nors ja iš esmės didina gamybos pajėgumus, optimizuoja veiklos kaštus. Deja, bet investicijoms į naudotą įrangą lengvatos taikyti negalime. Taip pat numatyti ir vertės apribojimai, pavyzdžiui, investicijoms į krovininius automobilius taikoma 300 tūkst. eur riba, vykdant didesnės vertė investicijas, numatytą ribą viršijančiai investicijų sumai lengvatos taikyti nebegalėtume“, – pavyzdžiais dalijosi pašnekovė.

O, tarkime, lengvata investicijoms į inovacijas taip pat retai ryžtamasi pasinaudoti, nes, pasak S. Pavlovos, keliami reikalavimai yra dideli, sistema sudėtina, o verslams dažnai trūksta praktinių žinių, kaip teisingai ir maksimaliai pasinaudoti lengvata.

„Nereikia pamiršti, kad lengvatomis mažinamas įmonių mokėtinas pelno mokestis, o tai dažnai atsiduria po VMI padidinamuoju stiklu – kas taip pat stabdo įmonių norą gauti lengvatas. Taigi, nors turime mokestinių lengvatų, kuriomis siekiama skatinti įmonių investicijas ir plėtrą, dėl jų taikymo sudėtingumo dažnai jos nepasiekia savo pagrindinių tikslų“, – reziumavo Verslo mokesčių paslaugų vadovė.

Pasak jos, Estijos apmokestinimo modelis įmones „išvaduoja“ nuo papildomos administracinės naštos, su kuria susiduria Lietuvos verslas, norintis pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis vykdomoms investicijoms, nes reinvestuotas pelnas tiesiog neapmokestinamas: „Tad šiuo atveju Estijos modelis laimi dėl savo paprastumo, minimalios administracinės naštos ir juo „nediskriminuojamos“ skirtingo pobūdžio įmonių investicijos“.

Straipsnis DELFI.