Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

ES pastaraisiais metais  itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų reguliuotojų taikiklyje – didieji Bendrijos mokesčių mokėtojai. ES skaičiuoja, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo (aggressive tax planning, ATP), kuomet, pasinaudojant mokesčių sistemos spragomis ir skirtumais tarp atskirų nacionalinių mokesčių sistemų, išvengiama apie 17% Bendrijoje mokėtino pelno mokesčio, o tai prilygsta 50–70 mlrd. Eur kasmet. Su tuo susijusi ir šiuo metu itin aktuali DAC6 direktyva, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, įpareigojant mokesčių planavimo schemų kūrėjus bei įgyvendintojus  atskleisti klientams pasiūlytas tokias schemas dar prieš jas įgyvendinant.

Dėl mokesčių reformos, skirtos užkirsti kelią ATP Bendrijos lygmeniu, ES valstybės narės susitarė dar prieš penkerius metus. Šalys siekia, kad tarptautiniu mastu veikiantis verslas nepiktnaudžiautų tarp įvairių valstybių pasitaikančiomis skirtingomis apmokestinimo interpretavimo galimybėmis bei spragomis.  Nors šios direktyvos poreikis atsirado stebint didžiuosius Europoje veikiančius mokesčių mokėtojus, naujosios DAC6 taisyklės palies praktiškai visus tarptautiniu mastu veikiančius verslus. ES iniciatyvos prielaidos aiškios ir pagrįstos, tačiau su ja susiję įpareigojimai taps papildoma našta ir tai daliai verslo, kuri niekada neturėjo ir neturi nieko bendro su ATP.

DAC6 direktyvos tikslas – didinti mokestinį skaidrumą, atgrasant mokesčių mokėtojus nuo ATP schemų kūrimo bei naudojimo, iš anksto apie jas pranešant. Kam teks rūpestis dėl šių pranešimų? Vadinamiesiems tarpininkams, kuriais pripažįstami  teisininkai, auditoriai, mokesčių konsultantai, apskaitininkai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie susiję su tarptautinio mokesčių planavimo schemų kūrimu, siūlymu, organizavimu, įgyvendinimu ar administravimu. Jei tarpininkų nėra, pareiga pereina mokesčių mokėtojui, kuriam buvo pasiūlyta konkreti mokesčių planavimo schema. Tiesa, tokia situacija sunkiai įsivaizduojama, kadangi direktyva numato itin platų tarpininko sąvokos apibrėžimą.

Pagrindiniai iššūkiai tarpininkams

Vienas iš tarpininkams tenkančių iššūkių – tai, kad direktyva galios atgaline tvarka. Reikės pranešti apie mokesčių planavimo schemas, sudarytas nuo 2018 m. birželio 25 dienos. Delsti nėra kada: privalu jau dabar įsivertinti  turimą informaciją bei potencialią pranešimo pareigą (apie susitarimus, sudarytus nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 birželio 30 d.), pranešimo pateikimo terminas – 2021 m. vasario 28 d. Pranešimo nepateikimo sankcijos gana skaudžios: tarpininkams – 6.000 Eur bauda už kiekvieną nepraneštą mokesčių planavimo schemą, mokesčių mokėtojams – įtraukimas į nepatikimųjų sąrašą. Įvertinant tai, kad pranešime apie mokesčių planavimo schemą reikia nurodyti daug įvairios informacijos, akivaizdu, kad ant tarpininkų pečių guls sunkiai įvertinama administracinė našta.

Sąvokų trūkumas – kitas direktyvos galvosūkis. Joje nepateikiama, kokia konkrečiai mokesčių planavimo schema vienareikšmiškai būtų laikoma agresyviu mokesčių planavimu. Pateikiamas baigtinis požymių sąrašas, kuriems egzistuojant gali būti vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika ir apie kuriuos privaloma pranešti mokesčių administratoriui. Teigiama, kad kur kas veiksmingesnė priemonė nei „agresyvaus mokesčių planavimo“ apibrėžimo pateikimas yra sąrašas sandorių savybių ir elementų, įtikinamai rodančių galimai agresyvų mokesčių planavimą.

Visgi  šių požymių kaip „galimai agresyvaus“, „įtikinamai rodančių“ vertinimo palikimas tarpininkams yra sunkiai suprantamas. Daug klausimų kelia kiekvieno iš tarpininko subjektyvus ir formalus vertinimas, kas yra laikytina agresyviu mokesčių planavimu, o kas būtų laikoma ekonomiškai pagrįstu verslo  sprendimu. Problemų gali sudaryti ir reikalingos kompetencijos ir/ar informacijos neturėjimas, dėl to gali išsiskirti prie to paties susitarimo dirbusių skirtingų tarpininkų nuomonė. Akivaizdu – DAC6 direktyva palieka daug erdvės interpretacijoms.

Mokestinės naudos kriterijus

Siekiant atsakyti į klausimą, ar tam tikras sandorių požymis atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų, reikėtų užduoti retorinį klausimą – ar šiuo susitarimu yra siekiama išimtinai mokestinės naudos? Mokestinė nauda turi būti pagrindinis kriterijus, dėl kurio sudaromas toks susitarimas. Taip pat  galima atsižvelgti ir į tai, ar mokesčių mokėtojas būtų sudaręs konkretų sandorį, jei nežinotų apie jo teikiamą mokestinę naudą. Taigi, tarpininkas turi atlikti ne tik konkrečios praktinės situacijos ir jos požymių vertinimą, bet ir atsakyti į klausimą, ar asmuo gali pagrįstai tikėtis iš sudaryto sandorio mokestinės naudos ir ar jis sudarytas dėl mokestinių priežasčių.

Kad konkretus sandoris taptų praneštinu, reikalingi šie požymiai, kuriems esant, privaloma nustatyti mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų:

• Tarpininko atlyginimas priklauso nuo mokesčių mokėtojo gautos mokestinės naudos;
• Mokesčių mokėtojas pasinaudoja tarpininko viešai siūloma agresyvia mokesčių planavimo schema;  
• Mokesčių mokėtojas įsigyja kitoje jurisdikcijoje nuostolingai veikiančią bendrovę, kurios nuostoliai mažina grupės įmonių pelną, taip dirbtinai išvengiant pelno mokesčio mokėjimo;
• Vienos pajamų rūšies keitimas į mažesnio apmokestinimo pajamas;
• Į nusistovėjusią įmonės prekybos struktūrą mokesčių mokėtojas įtraukia naują dirbtinį darinį– pvz.: nusprendus tam tikrą produkciją pirkti per bendrovę tarpininkę, kurios įsisteigimo jurisdikcijoje yra taikomas mažesnis pelno mokestis  , taip siekiant sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą, didžiąją dalį pelno paliekant dirbtiniame darinyje;
• Sandoriai vyksta tarp susijusių bendrovių, vienos kurių pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu arba tokioms pajamoms taikomas 0% pelno mokestis (pvz. Britų Mergelių Salose), arba gautoms pajamoms taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Pvz., mokesčių mokėtojui įsteigus bendrovę Honkonge, bet ten nevykdant veiklos, visos bendrovės gautinos pajamos būtų ne iš Honkongo. Taigi, mokesčių mokėtojas mokesčių tikslais nemokėtų pelno mokesčio Honkonge.

Direktyva pateikia ir tokius požymius, kurių egzistavimas savaime sukelia prievolę tarpininkams pateikti pranešimą, papildomai nevertinant, ar toks sandoris atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos kriterijų. Šie požymiai:

• Sandoriai vyksta su susijusiomis bendrovėmis,  kurios nėra mokesčių rezidentai jokioje jurisdikcijoje arba yra mokesčių rezidentai jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į ES „juodąjį sąrašą“. Šiuo metu „juodajam sąrašui“ vis dar priklauso 12 jurisdikcijų, kurios nėra įsipareigojusios užtikrinti tarptautinį mokesčių skaidrumą. Taip pat, jei pagal tokių jurisdikcijų teisės aktus yra taikomas dvigubas turto nusidėvėjimas, dvigubas atleidimas nuo mokesčių ir pan.;
• Sandoriai, kuriais siekiama paslėpti tikrąjį naudos gavėją, jog informacija apie jo valdomas banko sąskaitas nebūtų pateikta jo rezidavimo šalies mokesčių administratoriui;
• Akivaizdžiai pažeidžiamos sandorių kainodaros taisyklės tarp susijusių asmenų.

Siekiama balanso, bet ar pavyko?

Panašu, kad siekiama pusiausvyros – tarp informacijos poreikio ir reikalavimo, kad atskleidimas būtų vykdomas išvengiant pernelyg didelės tarpininkams tenkančios naštos. Ar tai pavyko?

DAC6 direktyvos iniciatyva sveikintina – puoselėjamas skaidrumas mokesčių sistemoje bei skatinamas sąžiningos apmokestinimo aplinkos kūrimas ES. Visgi atsakymo į klausimą, kokių veiksmų imsis mokesčių administratoriai su gauta informacija, nėra. Dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kaip bus vertinama pateikta informacija, ir kada „galimai agresyvus mokestinis susitarimas“ bus pripažintas agresyvia mokesčių planavimo praktika. Tikėtina, kad nusistovėjus praktikai, susiformuos ir tam tikros vertinimo taisyklės.

Iki sulauksime šių teigiamų pasekmių, teks išgyventi pereinamąjį laikotarpį bei su juo atsirandančius sunkumus. Vienas jų – bereikalingas supriešinimas tarp verslo paslaugų teikėjų bei mokesčių mokėtojų. Verslas turėtų susirūpinti – kokius su juo susijusius susitarimus gali pranešti tarpininkai. Tarpininkai – atsakingai įsivertinti savo rizikas ir verslui suteiktų paslaugų sprendimus.

Antrasis iššūkis laukia ateityje. Siekiant laikytis direktyvos reikalavimų, nuo 2021 m. tarpininkai turės įvertinti, ar mokesčių mokėtojams siūlomas sprendimas yra laikomas praneštinu ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad net jei mokesčių mokėtojo mokestinės struktūros tikslas nėra mokestinės naudos siekimas – mokesčių planavimo patarimai gali brangti. Taigi, direktyva, teigiama savo esme, galiausiai visgi lems paslaugų kainų augimą verslui ir didesnę naštą tarpininkams. 

Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

Simona Šimoliūnė, „Noewe“ vyresnioji teisininkė

ES pastaraisiais metais  itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų reguliuotojų taikiklyje – didieji Bendrijos mokesčių mokėtojai. ES skaičiuoja, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo (aggressive tax planning, ATP), kuomet, pasinaudojant mokesčių sistemos spragomis ir skirtumais tarp atskirų nacionalinių mokesčių sistemų, išvengiama apie 17% Bendrijoje mokėtino pelno mokesčio, o tai prilygsta 50–70 mlrd. Eur kasmet. Su tuo susijusi ir šiuo metu itin aktuali DAC6 direktyva, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, įpareigojant mokesčių planavimo schemų kūrėjus bei įgyvendintojus  atskleisti klientams pasiūlytas tokias schemas dar prieš jas įgyvendinant.

Dėl mokesčių reformos, skirtos užkirsti kelią ATP Bendrijos lygmeniu, ES valstybės narės susitarė dar prieš penkerius metus. Šalys siekia, kad tarptautiniu mastu veikiantis verslas nepiktnaudžiautų tarp įvairių valstybių pasitaikančiomis skirtingomis apmokestinimo interpretavimo galimybėmis bei spragomis.  Nors šios direktyvos poreikis atsirado stebint didžiuosius Europoje veikiančius mokesčių mokėtojus, naujosios DAC6 taisyklės palies praktiškai visus tarptautiniu mastu veikiančius verslus. ES iniciatyvos prielaidos aiškios ir pagrįstos, tačiau su ja susiję įpareigojimai taps papildoma našta ir tai daliai verslo, kuri niekada neturėjo ir neturi nieko bendro su ATP.

DAC6 direktyvos tikslas – didinti mokestinį skaidrumą, atgrasant mokesčių mokėtojus nuo ATP schemų kūrimo bei naudojimo, iš anksto apie jas pranešant. Kam teks rūpestis dėl šių pranešimų? Vadinamiesiems tarpininkams, kuriais pripažįstami  teisininkai, auditoriai, mokesčių konsultantai, apskaitininkai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie susiję su tarptautinio mokesčių planavimo schemų kūrimu, siūlymu, organizavimu, įgyvendinimu ar administravimu. Jei tarpininkų nėra, pareiga pereina mokesčių mokėtojui, kuriam buvo pasiūlyta konkreti mokesčių planavimo schema. Tiesa, tokia situacija sunkiai įsivaizduojama, kadangi direktyva numato itin platų tarpininko sąvokos apibrėžimą.

Pagrindiniai iššūkiai tarpininkams

Vienas iš tarpininkams tenkančių iššūkių – tai, kad direktyva galios atgaline tvarka. Reikės pranešti apie mokesčių planavimo schemas, sudarytas nuo 2018 m. birželio 25 dienos. Delsti nėra kada: privalu jau dabar įsivertinti  turimą informaciją bei potencialią pranešimo pareigą (apie susitarimus, sudarytus nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 birželio 30 d.), pranešimo pateikimo terminas – 2021 m. vasario 28 d. Pranešimo nepateikimo sankcijos gana skaudžios: tarpininkams – 6.000 Eur bauda už kiekvieną nepraneštą mokesčių planavimo schemą, mokesčių mokėtojams – įtraukimas į nepatikimųjų sąrašą. Įvertinant tai, kad pranešime apie mokesčių planavimo schemą reikia nurodyti daug įvairios informacijos, akivaizdu, kad ant tarpininkų pečių guls sunkiai įvertinama administracinė našta.

Sąvokų trūkumas – kitas direktyvos galvosūkis. Joje nepateikiama, kokia konkrečiai mokesčių planavimo schema vienareikšmiškai būtų laikoma agresyviu mokesčių planavimu. Pateikiamas baigtinis požymių sąrašas, kuriems egzistuojant gali būti vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika ir apie kuriuos privaloma pranešti mokesčių administratoriui. Teigiama, kad kur kas veiksmingesnė priemonė nei „agresyvaus mokesčių planavimo“ apibrėžimo pateikimas yra sąrašas sandorių savybių ir elementų, įtikinamai rodančių galimai agresyvų mokesčių planavimą.

Visgi  šių požymių kaip „galimai agresyvaus“, „įtikinamai rodančių“ vertinimo palikimas tarpininkams yra sunkiai suprantamas. Daug klausimų kelia kiekvieno iš tarpininko subjektyvus ir formalus vertinimas, kas yra laikytina agresyviu mokesčių planavimu, o kas būtų laikoma ekonomiškai pagrįstu verslo  sprendimu. Problemų gali sudaryti ir reikalingos kompetencijos ir/ar informacijos neturėjimas, dėl to gali išsiskirti prie to paties susitarimo dirbusių skirtingų tarpininkų nuomonė. Akivaizdu – DAC6 direktyva palieka daug erdvės interpretacijoms.

Mokestinės naudos kriterijus

Siekiant atsakyti į klausimą, ar tam tikras sandorių požymis atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų, reikėtų užduoti retorinį klausimą – ar šiuo susitarimu yra siekiama išimtinai mokestinės naudos? Mokestinė nauda turi būti pagrindinis kriterijus, dėl kurio sudaromas toks susitarimas. Taip pat  galima atsižvelgti ir į tai, ar mokesčių mokėtojas būtų sudaręs konkretų sandorį, jei nežinotų apie jo teikiamą mokestinę naudą. Taigi, tarpininkas turi atlikti ne tik konkrečios praktinės situacijos ir jos požymių vertinimą, bet ir atsakyti į klausimą, ar asmuo gali pagrįstai tikėtis iš sudaryto sandorio mokestinės naudos ir ar jis sudarytas dėl mokestinių priežasčių.

Kad konkretus sandoris taptų praneštinu, reikalingi šie požymiai, kuriems esant, privaloma nustatyti mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų:

• Tarpininko atlyginimas priklauso nuo mokesčių mokėtojo gautos mokestinės naudos;
• Mokesčių mokėtojas pasinaudoja tarpininko viešai siūloma agresyvia mokesčių planavimo schema;  
• Mokesčių mokėtojas įsigyja kitoje jurisdikcijoje nuostolingai veikiančią bendrovę, kurios nuostoliai mažina grupės įmonių pelną, taip dirbtinai išvengiant pelno mokesčio mokėjimo;
• Vienos pajamų rūšies keitimas į mažesnio apmokestinimo pajamas;
• Į nusistovėjusią įmonės prekybos struktūrą mokesčių mokėtojas įtraukia naują dirbtinį darinį– pvz.: nusprendus tam tikrą produkciją pirkti per bendrovę tarpininkę, kurios įsisteigimo jurisdikcijoje yra taikomas mažesnis pelno mokestis  , taip siekiant sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą, didžiąją dalį pelno paliekant dirbtiniame darinyje;
• Sandoriai vyksta tarp susijusių bendrovių, vienos kurių pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu arba tokioms pajamoms taikomas 0% pelno mokestis (pvz. Britų Mergelių Salose), arba gautoms pajamoms taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Pvz., mokesčių mokėtojui įsteigus bendrovę Honkonge, bet ten nevykdant veiklos, visos bendrovės gautinos pajamos būtų ne iš Honkongo. Taigi, mokesčių mokėtojas mokesčių tikslais nemokėtų pelno mokesčio Honkonge.

Direktyva pateikia ir tokius požymius, kurių egzistavimas savaime sukelia prievolę tarpininkams pateikti pranešimą, papildomai nevertinant, ar toks sandoris atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos kriterijų. Šie požymiai:

• Sandoriai vyksta su susijusiomis bendrovėmis,  kurios nėra mokesčių rezidentai jokioje jurisdikcijoje arba yra mokesčių rezidentai jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į ES „juodąjį sąrašą“. Šiuo metu „juodajam sąrašui“ vis dar priklauso 12 jurisdikcijų, kurios nėra įsipareigojusios užtikrinti tarptautinį mokesčių skaidrumą. Taip pat, jei pagal tokių jurisdikcijų teisės aktus yra taikomas dvigubas turto nusidėvėjimas, dvigubas atleidimas nuo mokesčių ir pan.;
• Sandoriai, kuriais siekiama paslėpti tikrąjį naudos gavėją, jog informacija apie jo valdomas banko sąskaitas nebūtų pateikta jo rezidavimo šalies mokesčių administratoriui;
• Akivaizdžiai pažeidžiamos sandorių kainodaros taisyklės tarp susijusių asmenų.

Siekiama balanso, bet ar pavyko?

Panašu, kad siekiama pusiausvyros – tarp informacijos poreikio ir reikalavimo, kad atskleidimas būtų vykdomas išvengiant pernelyg didelės tarpininkams tenkančios naštos. Ar tai pavyko?

DAC6 direktyvos iniciatyva sveikintina – puoselėjamas skaidrumas mokesčių sistemoje bei skatinamas sąžiningos apmokestinimo aplinkos kūrimas ES. Visgi atsakymo į klausimą, kokių veiksmų imsis mokesčių administratoriai su gauta informacija, nėra. Dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kaip bus vertinama pateikta informacija, ir kada „galimai agresyvus mokestinis susitarimas“ bus pripažintas agresyvia mokesčių planavimo praktika. Tikėtina, kad nusistovėjus praktikai, susiformuos ir tam tikros vertinimo taisyklės.

Iki sulauksime šių teigiamų pasekmių, teks išgyventi pereinamąjį laikotarpį bei su juo atsirandančius sunkumus. Vienas jų – bereikalingas supriešinimas tarp verslo paslaugų teikėjų bei mokesčių mokėtojų. Verslas turėtų susirūpinti – kokius su juo susijusius susitarimus gali pranešti tarpininkai. Tarpininkai – atsakingai įsivertinti savo rizikas ir verslui suteiktų paslaugų sprendimus.

Antrasis iššūkis laukia ateityje. Siekiant laikytis direktyvos reikalavimų, nuo 2021 m. tarpininkai turės įvertinti, ar mokesčių mokėtojams siūlomas sprendimas yra laikomas praneštinu ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad net jei mokesčių mokėtojo mokestinės struktūros tikslas nėra mokestinės naudos siekimas – mokesčių planavimo patarimai gali brangti. Taigi, direktyva, teigiama savo esme, galiausiai visgi lems paslaugų kainų augimą verslui ir didesnę naštą tarpininkams. 

Visą straipsnį Verslo žiniose galite skaityti čia.