Net Metering vs net billing. Seime svarstomos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pastabos

Seime svarstomos Energetikos ministerijos pateiktos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma gaminantiems vartotojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją.

Šiuo metu visi gaminantys vartotojai už į tinklą patiektą elektros energiją atsiskaito pagal dvipusės apskaitos (angl. net metering) modelį, kai pagaminta bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Įstatymo pakeitimu siūloma verslo subjektams taikyti grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelį, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda elektros energijos biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Pagrindinis skirtumas tarp dvipusės apskaitos ir grynojo atsiskaitymo yra tas, kad taikant grynojo atsiskaitymo modelį už pagamintos elektros energijos perteklių vartotojui kompensuojama pinigais, o ne kilovatvalandėmis. Pagrindinė grynojo atsiskaitymo modelio vartotojų baimė yra susijusi su rizika parduoti nepanaudotą elektros energiją už mažą kainą (pavyzdžiui, vasarą), o vėliau (pavyzdžiui, žiemos laikotarpiu) pirkti trūkstamą elektros energiją už didelę kainą.

Grynojo atsiskaitymo modelį siūloma privalomai taikyti:

1) nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis;

2) gaminantiems vartotojams, kurie nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.

Nurodytiems subjektams grynojo atsiskaitymo modelis būtų taikomas ir tuo atveju, jei jie nepasirinktų nepriklausomo tiekėjo, t. y. garantinio elektros energijos tiekimo atveju. Tai reiškia, kad šie subjektai negalėtų išvengti grynojo atsiskaitymo apskaitos metodo „pabėgdami“ į garantinį tiekimą (kurį užtikrina ESO).

Taip pat siūloma išimtį dėl privalomo grynojo atsiskaitymo modelio taikymo numatyti ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims (viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir pan., valstybės ar savivaldybės įstaigoms) bei buitiniams gaminantiems vartotojams, kadangi grynojo atsiskaitymo modelio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir reaguoti į rinkoje besikeičiančių elektros energijos kainų svyravimus. Nebuitiniai vartotojai (verslo subjektai) turi daugiau informacijos apie padėtį elektros energijos rinkoje nei buitiniai vartotojai ar ne pelno siekiantys juridiniai asmenys ir daugiau galimybių bei patirties reaguojant į rinkos signalus bei pokyčius. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuitiniai (verslo) gaminantys vartotojai turi geresnes derybines pozicijas dėl elektros energijos mainų su nepriklausomais tiekėjais, atsižvelgiant į jų valdomos elektrinės galingumus, taip pat gali lanksčiau valdyti savo vartojimą taip užsitikrinant palankų atsipirkimo laikotarpį.

Siūloma nustatyti, kad pakeitimai dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., o naujos nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie gaminančio vartotojo statusą įgijo po 2024 m. sausio 1 d.

Tačiau naujojo įstatymo projektas vis dar svarstomas, todėl kyla abejonių, ar jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d.

Poveikis nebuitiniams gaminantiems vartotojams (verslo subjektams)

• Įstatymo pakeitimo projekto oponentai teigia, kad atsinaujinančių išteklių elektrinių atsipirkimo laikotarpis taps sunkiau prognozuojamas dėl elektros energijos rinkos kainos svyravimų, todėl atsinaujinančių išteklių elektrinės taps ne tokios patrauklios vartotojams.
• Didesnis poveikis bus jaučiamas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, įsigijusiems nutolusias saulės elektrines ar jų dalis (dėl saulės elektrinių veiklos sezoniškumo ir negalėjimo suvartoti pagamintos elektros energijos jos gamybos vietoje).

Poveikis vystytojams

• Įstatymo pakeitimo projekto oponentai teigia, kad dėl grynojo atsiskaitymo modelio įvedimo atsinaujinančių išteklių elektrinių projektai taps ne tokie patrauklūs investuotojams, nes gali imti trūkti pirkėjų – pelno siekiantys juridiniai asmenys neturės ekonominio intereso tapti gaminančiais vartotojais (arba šis interesas bus mažesnis);
• Grynojo atsiskaitymo modelio įvedimas apsunkins jau pradėtų, tačiau nebaigtų atsinaujinančių išteklių elektrinių įgyvendinimą;
• Nesant pakankamai rezervacijų nutolusiuose parkuose, bankai neteiks finansavimo projektų vystymui.

Taigi, įstatymo pakeitimo projekto oponentai teigia, kad grynojo atsiskaitymo modelio įvedimas apsunkins naujų atsinaujinančios energijos parkų plėtrą.

Kyla rizika, kad vystytojai gali sulaukti įvairių atsinaujinančių išteklių parkus įsigijusių verslo subjektų prašymų nutraukti jau sudarytas sutartis motyvuojant pasikeitusiomis aplinkybėmis.

Vystytojai teigia, kad pakankamas parkų rezervacijų kiekis yra esminė bankų finansavimo sąlyga. Todėl panaikintos rezervacijos gali lemti nesuteiktą arba netgi nutrauktą finansavimą, dėl ko neabejotinai gali žlugti atsinaujinančių išteklių elektrinių vystymo projektai.

Poveikis elektros energijos tiekėjams

Įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai teigia, kad grynojo atsiskaitymo modelis padėtų kompensuoti tiekėjų nuostolius, susidarančius dėl:

• tiekėjų finansinės atsakomybės už sukeltą disbalansą;
• skirtingos gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainos.

Taigi įstatymo pataisos leistų elektros tiekėjams pirkti, o vėliau parduoti elektrą gaminantiems vartotojams, atsižvelgiant į esamas rinkos kainų tendencijas. Įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai teigia, kad tai padės sušvelninti elektros energijos tiekėjų finansinius nuostolius ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įstatymo pakeitimo projekte buvo pasiūlytas grynojo atsiskaitymo modelis.

Konkurencijos tarybos pastabos

Konkurencijos taryba nurodė, kad svarstomos įstatymo pataisos gali diskriminuoti dalį elektrą gaminančių vartotojų, nes:

• siūlomais įstatymo pakeitimais numatoma taikyti skirtingą reguliavimą pelno siekiantiems ir pelno nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams;

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, jog pelno nesiekiantys asmenys taip pat gali vykdyti ūkinę veiklą, ir konkuruoti su pelno siekiančiais asmenimis, kurie vykdo tokią pačią ar panašią veiklą.  Šiuo atveju nėra svarbu, kokia ūkio subjekto teisinė forma ar steigimo tikslai. Taigi dėl siūlomo reguliavimo konkuruojantys pelno siekiantys ir jo nesiekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai galėtų patirti skirtingus kaštus – taip jiems būtų sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.

• galima diskriminacija technologijos pagrindu.

Įstatymo pakeitimo projekte yra numatytas privalomas grynojo atsiskaitymo modelio taikymas gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį, tačiau privalomumo kriterijus nėra taikomas kitų technologijų elektrinėms. Atitinkamai, gaminantys vartotojai, valdantys vėjo elektrines nebegalės naudotis šiuo metu esama gaminančio vartotojo schema. Tokiu būdu sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos saulės ir vėjo jėgainių vystytojams.

Pažymėtina, kad į galimą diskriminaciją technologijos pagrindu atkreipė dėmesį ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Taigi, yra jaučiamas gana didelis valstybės institucijų spaudimas panaikinti grynojo atsiskaitymo modelio taikymą tik vėjo jėgainių parkus eksploatuojantiems gaminantiems vartotojams.

Grynojo atsiskaitymo modelio tema yra gana prieštaringa ir Seime vis dar tebevyksta įvairios diskusijos. Net ir priėmus pataisas ir nustačius grynojo atsiskaitymo modelį nuo sausio 1 d., yra tikimybė, kad vėliau šios pataisos gali būti kvestionuojamos Konstitucinio Teismo dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos str. 29 str. 1 d., konstitucinis teisinės valstybės principas).

Seimo Ekonomikos komiteto nariai 2023 m. spalio 18 d. posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, vienbalsiai pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektui, kuriame buvo įtvirtintos 3 pagrindinės taisyklės:

1) siekiama užtikrinti teisėtus lūkesčius nebuitiniams gaminantiems vartotojams, jau įgyvendinantiems projektus, t.y. jiems esamos elektros energijos kiekio apskaitos sąlygos (angl. net-metering) nesikečia ir bus taikomos iki 2031 m. sausio 1 d.;

2) galiojančios teisinio reguliavimo sąlygos buitiniams gaminantiems vartotojams nesikeičia ir privalomas grynasis atsiskaitymas (angl. net-billing) jiems nenumatytas;

3) buitiniams gaminantiems vartotojams išplečiamos galimybės dalyvauti nutolusiose elektrinėse – jie galės dalyvauti ir nutolusiose vėjo elektrinėse, pasinaudojant grynojo atsiskaitymo modeliu.

Dėl siūlomo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projekto galiausiai nuspręs Seimas.

Advokatų kontoros NOEWE energetikos ir infrastruktūros teisės grupė:

• Tomas Venckus, partneris, advokatas
• Jaroslav Pavlovski, vyresnysis teisininkas