„Noewe“ ekspertai: JANGIS maratonas įsibėgėjo

Šis vidurvasaris – ne pats tinkamiausias laikas atsipūsti juridiniams asmenims, privalantiems teikti informaciją apie verslo naudos gavėjus. Teikti šią tikslią informaciją įpareigoja atitinkama ES direktyva ir Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, o instrumentas tai padaryti – naudos gavėjų posistemis JANGIS. Gana plačiai viešumoje pristatyta naudos gavėjų registravimo sistema nėra lengvai įkandama – daliai verslo atstovų kyla klausimų ir trikdžių.

„Verslams rūpi įvardyti terminai, įmonės stengiasi pateikti duomenis, bet atsiranda trikdžių ir, pagal nuorodas einant per registravimo struktūrą, galutinio naudos gavėjo registruoti nepavyksta. Tai ir techninės, ir teisinės detalės. Panikuoti nereikia – esama sistema tikrai suteikia galimybę įvykdyti įpareigojimus, be kita ko, ji vis tobulinama, tik galbūt kartais pritrūksta žinių ir pastangų, reikalingų prieiti iki proceso pabaigos. Vis dėlto siūlome šią pareigą atlikti kuo greičiau“, – komentuoja „Lewben“ įmonių valdymo ir administravimo paslaugų vadovė Simona Šimoliūnė.

Liepa – intensyvi informacijos teikėjams

Tai, kad juridiniai asmenys privalo registruoti savo naudos gavėjus JANGIS posistemyje, nėra naujiena. JADIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos) posistemė pradėjo veikti šių metų pradžioje, ir teisės aktai įpareigoja gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir ją pateikti posistemyje JANGIS.

Pasak S. Šimoliūnės, liepos mėnuo tampa dar intensyvesnis registruojant naudos gavėjus, nes ši galimybė atverta ir investicinėms bendrovėms bei investiciniams fondams.

„Tai tarsi dar viena grupė subjektų, privalančių pateikti duomenis. Bus kaupiami kolektyvinio investavimo subjektų – investicinių fondų – naudos gavėjų duomenys. Tačiau jei akcininkas yra juridinio asmens statuso neturinčio fondo dalyvis, nurodomas tik investicinio fondo pavadinimas, Lietuvos banko arba užsienio valstybės priežiūros institucijos suteiktas kodas (jeigu jis buvo suteiktas) ir duomenys apie fondo valdymo įmonę. Taigi, galiausiai kaip naudos gavėjas bus registruojamas tik fondo valdymo įmonės vadovas“, – aiškina „Lewben“ ekspertė.

S. Šimoliūnė priduria, kad ypač sudėtinga pagal įstatymo nuostatas įvardyti užsienio šalyse reziduojančius naudos gavėjus. Įpareigoti juridiniai asmenys JANGIS turi pateikti daugybę duomenų: nuo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso iki mokestinės rezidavimo šalies, asmens dokumento duomenų ir naudos gavėjo modelio (tiesioginis savininkas, vadovas, valdybos pirmininkas ar narys etc.). Reikalaujant tokio kiekio duomenų, klausimų kyla ir naudos gavėjų pusėje, klientai stebisi ir piktinasi reikalavimų gausa.

„Iš praktikos matome, kad klientai pirmiausia bando šią prievolę atlikti patys. Proaktyviai pasikonsultuoja, savarankiškai gilinasi į formas, JANGIS sistemą, bet anksčiau ar vėliau pasiduoda ir kreipiasi į specialistus, gebančius efektyviau atlikti šį veiksmą. Tai rodo, kad pati sistema nėra lengvai įkandama netgi verslo atstovams. Sunku įsivaizduoti, kaip savo akimis ją mato struktūroje esančių užsienio įmonių atstovai“, – svarsto S. Šimoliūnė.

Ekspertė dalijasi patirtimi, kai netgi JANGIS sistemos skaičiavimai skiriasi nuo realių duomenų: „Buvo situacija, kai, pateikus kliento įmonės valdymo struktūrą, kurioje yra kitų juridinių asmenų ir galutiniam naudos gavėjui netiesiogiai priklauso daugiau kaip 25 proc. nuosavybės teisių, bei suvedus visus duomenis (visus juridinius asmenis iki galutinio naudos gavėjo), sistema parodė klaidą. Įdomu tai, kad klaida buvo dėl „netinkamos nuosavybės procentinės išraiškos“, t. y. pati sistema apskaičiavo procentą, neatitinkantį naudos gavėjui netiesiogiai iš tiesų valdomos nuosavybės teisės dalies. Registrų centro darbuotojai informavo, kad užklausa nagrinėjama specialistų, atliekami nauji skaičiavimai, tačiau daugiau nei mėnesį neturėjome jokių žinių.“

Visi bankai reaguos rugpjūtį

Nuo rugpjūčio 1 d. įmonės, nepateikusios informacijos JANGIS, turės sunkumų bendradarbiaudamos su bankais, atkreipia dėmesį „Lewben“ vyresnysis teisininkas Mantas Pitkauskas. Tai viešai pažymėjo ir Lietuvos bankų asociacija (LBA). Pasak LBA, naujoji naudos gavėjų pareiga yra glaudžiai susijusi su finansų bei kredito įstaigų vykdomomis klientų pažinimo procedūromis, taip pat privalomomis pagal įstatymą.

Visi juridiniai asmenys nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. turės pateikti duomenis posistemyje JANGIS. Po šios datos bankai privalės įgyvendinti prievolę tikrinti jiems klientų pateiktos informacijos atitiktį JANGIS registruotai informacijai. Jei bankų klientai laiku nepateiktų tikslių duomenų, o bankai pradėtų įstatymiškai įpareigotus periodinius tikrinimus, nepateikusiems JANGIS išrašo klientams gali būti ribojamas banko paslaugų teikimas.

Problemų gali kilti toms įmonėms, kurios norės atsidaryti naują banko sąskaitą. Nuo minėtos datos vienas iš privalomų bankams pateikti dokumentų bus JANGIS išrašas, o tinkamai nepateikus informacijos JANGIS, tokio išrašo gauti nebus galima, pabrėžia M. Pitkauskas. Tokiu atveju bankai galės atsisakyti suteikti prašomas paslaugas ir neatidaryti naujos banko sąskaitos.

Naudos gavėjai

„Noewe“ ekspertai primena, kad juridinio asmens naudos gavėjas – tai fizinis asmuo, kuris yra juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės savininkas arba kontroliuoja juridinį asmenį ir (arba) fizinį asmenį, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla juridiniame asmenyje.

Pagrindinė fizinio asmens charakteristika, apibūdinanti naudos gavėją juridiniame asmenyje, – tiesiogiai arba netiesiogiai valdomos daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų ir iš juridinio asmens gaunama nauda.

INFOBOX:

Kas privalo teikti duomenis apie naudos gavėjus?

• Juridinių asmenų, privalančių teikti duomenis JANGIS, teisinės formos: uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, labdaros ir paramos fondai, kurie yra nevyriausybinės organizacijos.
• Visų teisinių formų juridiniai asmenys ir kolektyviniai investavimo subjektai (išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė).

Straipsnį Verslo žinių portale galite skaityti čia.