Pajamų iš prekybos kriptovaliutomis deklaravimas Lietuvoje: ką reikia žinoti?
Kriptovaliutų prekyba Lietuvoje ir toliau sparčiai populiarėja, viliodama galimybe užsidirbti iš šio skaitmeninio turto. Svarbu atminti, kad tokios papildomos pajamos yra neišvengiamai susijusios su būtinybe deklaruoti. Ir tai dažnam sukelia aibę klausimų. Teisės aktai, reglamentuojantys pajamų deklaravimą, ir taip yra gana sudėtingi, o kai kalbame apie pajamas iš prekybos kriptovaliutomis – jų taikymas reikalauja dar didesnio atidumo ir žinių.
Straipsnį parengė: Rokas Košuba, „Noewe“ grupės vyresnysis mokesčių konsultantas
Pajamų, gautų iš kriptovaliutų, apmokestinimas
Iš esmės, pajamų iš kriptovaliutų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo to, kaip vykdoma veikla:
- jei kriptovaliutos perkamos ir parduodamos retkarčiais, siekiant ilgalaikio pelno, tokios pajamos laikomos kito turto perleidimo nuosavybėn pajamomis ir joms taikomas 15-20% gyventojų pajamų mokesčio tarifas;
- jei kriptovaliutų prekyba vykdoma nuolat ir sistemingai, tai gali būti laikoma individualia veikla, kurios pajamoms taikomas 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Pagal Lietuvos teisės aktus prekyba kriptovaliutomis laikoma finansinių paslaugų teikimo sandoriais ir nėra apmokestinama PVM. Tai reiškia, kad prekiautojai neprivalo registruotis PVM mokėtojais, tačiau deklaruojant pajamas vis tiek būtina laikytis pajamų mokesčio deklaravimo taisyklių ir tvarkos, tiksliai apskaičiuoti kiekvieno sandorio rezultatą.
Kada deklaruojamos pajamos ir dažniausios klaidos?
Deklaruojant iš kriptovaliutų gautas pajamas būtina tiksliai sekti ir kaupti duomenis apie kriptovaliutos įsigijimo ir pardavimo (realizavimo) kainą. Atminkite, kad dauguma platformų duomenis saugo ribotą laiką, todėl svarbu reguliariai išsaugoti informaciją apie atliktus sandorius.
Pajamos deklaruojamos tada, kai kriptovaliutos:
- parduodamos,
- keičiamos į kitą valiutą arba
- naudojamos prekių / paslaugų įsigijimui.
Šiandien jau susiduriama su praktika, kai deklaruojant pajamas iš kriptovaliutų, netiksliai apskaičiuojama įsigijimo kaina. Taip nutinka dėl to, kad kriptovaliutos perkamos skirtingu metu ir skirtingomis kainomis. Jeigu duomenys nėra kruopščiai susieti ar naudojamos kelios kriptovaliutų keityklos, pajamų deklaracijoje gali atsirasti netikslumų. Kita dažna klaida – tai pajamų nedeklaravimas, keičiant kriptovaliutas tarpusavyje, pavyzdžiui, iš Bitcoin į Ethereum, nors tai yra laikoma turto realizavimu ir vertės padidėjimas turi būti deklaruojamas.
Kaip išvengti klaidų deklaracijose ar staigmenų iš mokesčių administratoriaus?
Kriptovaliutų rinka yra itin dinamiška, ją reglamentuojantys teisės aktai – nuolat keičiasi. Šių metų sausį Europos Sąjungoje įsigaliojęs kriptoturto rinkų reguliavimo (angl. Markets in Crypto-Assets, MiCA) reglamentas jau daro reikšmingą įtaką kriptovaliutų rinkai ir jos dalyviams. Šis pokytis prisideda prie didesnio skaidrumo ir atsakomybės finansinėse operacijose. Priežiūros institucijos skiria vis daugiau dėmesio kriptovaliutų sandoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdomi vietinėse, ar užsienio keityklose. Dėl to kriptovaliutų rinkos dalyviams būtina atidžiai peržiūrėti savo praktiką ir užtikrinti, tinkamą visų pajamų apskaitymą.
Kaip ir bet kuri prekyba, prekyba kriptovaliutomis gali būti pelninga veikla. Tačiau būtent pastaroji reikalauja papildomų pajamų deklaravimo žinių. Norint teisingai deklaruoti pajamas, būtina tiksliai apskaičiuoti kiekvieno sandorio rezultatą pagal teisės aktuose nustatytas pajamų apskaičiavimo taisykles. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad deklaruoti reikia ne tik pelną, bet visas gautas pajamas, įskaitant ir tas, kurios buvo gautos keičiant kriptovaliutas tarpusavyje arba naudojant jas prekių / paslaugų įsigijimui.
Jei kyla abejonių dėl pajamų iš kriptovaliutų deklaravimo ar reikia pagalbos susidorojant su sudėtingomis situacijomis, verta pasikonsultuoti su šią sritį išmanančiais specialistais. Tinkamai pasirūpinus pajamų apskaita ir deklaravimu, galima sutaupyti ne tik laiko, bet ir išvengti galimų mokestinių nesklandumų ateityje.
Skaitykite bendrą straipsnį su VMI eisės departamento atstovu ir Roku Košuba, parengtą verslo naujienų portalo „Verslo žinios” rubrikos „Mano pinigai” – nuoroda į publikaciją čia.
