Paklausimai VMI: kada verta, o kada – rizikinga

Verslas neturėtų bijoti klausti VMI dėl neaiškių mokestinių situacijų, sako ekspertai. Tačiau pataria prieš tai įvertinti tokio kreipimosi būtinybę ir galimus padarinius. O apsisprendus – paklausimą surašyti itin apgalvotai, kad mokesčių administratoriaus atsakymas įmonę tenkintų.

„Nebijokime rašyti paklausimų ir gauti mokesčių administratoriaus atsakymus. Paklausimai tikrai nėra tas „trigeris“, kuris išprovokuotų patikrinimą ar padidintų VMI dėmesį. Tačiau prieš rašydama paklausimą įmonė turėtų įsivertinti, ar tai daryti jai verta“, – 2020 m. „PwC“ Metinėje konferencijoje verslą drąsino Lina Banytė-Surplienė, „PwC“ direktorė, Pelno mokesčio paslaugų grupės vadovė.

Krizės metu daugeliui įmonių gyvybiškai svarbu suvaldyti pinigų srautus, vienas galimų resursų – pasinaudoti teisėtomis mokestinėmis lengvatomis. Tačiau verslas ne visada būna tikras, kaip vieną ar kitą konkrečią situaciją gali traktuoti VMI, tad mokesčių administratoriaus atsakymas neaiškumus gali išsklaidyti.

Tūkstančiai paklausimų

„Investicinių projektų lengvata, MTEP lengvata, kitos Pelno mokesčio įstatyme numatytos lengvatinės sąlygos yra viena galimybių optimizuoti pinigų srautus. Įmonėms kartais kyla dilema, ar tiesiog patikslinti deklaracijas ir laukti, ką pasakys VMI, ar geriau pasiklausti iš anksto“, – vieną pavyzdžių mini L. Banytė-Surplienė.

Jos teigimu, bendrovės neretai kelia klausimus, ar išvis verta teikti paklausimus mokesčių administratoriui, o jei taip, kokį – neįpareigojantį ar įpareigojantį – paklausimą yra naudingiau rašyti. Domisi, ką paklausime reikia nurodyti, kad padidėtų tikimybė, jog mokesčių administratorius pateiks aiškų ir įmonei palankų atsakymą.

Lietuvos mokesčių mokėtojai kreiptis į VMI dėl įpareigojančio sprendimo (angl. binding ruling), kuris taikomas konkrečiam ateityje planuojamam sandoriui ar ūkinei operacijai, gali nuo 2012 m. Neįpareigojančius paklausimus galima buvo teikti dar anksčiau.

Ankstesniais metais VMI gaudavo iki 50.000  paklausimų kasmet, 2020 m. jų skaičius dar išaugo, nes užklupus COVID-19, verslui iškilo naujų klausimų dėl mokestinių paskolų sutarčių, subsidijų ir kt. „PwC“ atliktoje apklausoje 95% respondentų iš Lietuvos atsakė, kad per pastaruosius dvejus metus kreipėsi į VMI, prašydami vieno ar kito išaiškinimo. 

VMI nurodo, kad 2020 m. iš viso gavo 46 verslo subjektų prašymus dėl įpareigojančių sprendimų, 2019 m. buvo gauti 55 tokie prašymai.

Naudos yra

„Lietuvos mokestinė praktika tebesiformuoja, ne visais klausimais žinome aiškią VMI poziciją ar konkrečių situacijų vertinimą teismų praktikoje. O verslui, ypač planuojančiam didelės vertės sandorius, svarbus teisinis užtikrintumas ir aiškumas, kaip vieną ar kitą jų vykdomą transakciją traktuotų VMI ir, atitinkamai, kaip ji yra apmokestinama“, – įpareigojančių išaiškinimų poreikį grindžia Sandra Pavlova, „Noewe“ verslo mokesčių paslaugų vadovė. 

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, atkreipia dėmesį, kad prašymas dėl įpareigojančio sprendimo gali būti pateiktas tik dėl mokesčių teisės nuostatų suderinimo su mokesčių administratoriumi konkrečiam planuojamam vykdyti būsimam sandoriui.

Teikdama prašymą įmonė turi aiškiai nurodyti dėl kokių konkrečių mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo ji prašo įpareigojančio sprendimo.

„Įpareigojančio sprendimo instituto tikslas bei paskirtis – suderinti teisės aktų nuostatas su mokesčių administratoriumi konkrečiam planuojamam sandoriui ar ūkinei operacijai. Tai tokie sandoriai, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo pateikimo dienos“, – pabrėžia VMI atstovė.

Jos teigimu, dažniausiai įmonių prašymai priimti įpareigojantį sprendimą yra susiję su verslo (turto) pardavimo sandoriais, paskolų teikimo sandorių grandinėmis, reorganizavimu, nuostolių pripažinimu ar jų perdavimu, prestižo pripažinimu mokesčių tikslais, dėl finansinių paslaugų traktavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tikslais.  

„Paprastai dėl įpareigojančio išaiškinimo kreipiamasi, kai papildomos mokesčių sumos gali būti reikšmingos sandorio šalims. Arba kai VMI nėra parengusi komentaro dėl konkrečių mokesčio įstatymų nuostatų taikymo“, – priduria S. Pavlova.

Atsiranda rizika

Ji atkreipia dėmesį – nepaisant  to, kad viena įpareigojančio paklausimo sąlygų yra ta, kad sandoris ar operacija, dėl kurios apmokestinimo kreipiamasi, prašymo pateikimo momentu dar nebūtų įvykę, mokesčių mokėtojas po prašymo pateikimo sandorį gali pradėti vykdyti.

Tačiau tokiu atveju jis turėtų įvertinti galimą riziką, kad VMI siūlomam traktavimui gali nepritarti, o pradėtas vykdyti sandoris gali būti nepalankiai apmokestintas.

„Neretai būna, kad įvykus sandoriui nebeturime galimybės jo koreguoti. Tada belieka prisiimti nepalankaus VMI sprendimo bei apmokestinimo rezultatą“, – konstatuoja S. Pavlova.

Jos nuomone, įmonėms taip pat būtų tikslinga kreiptis į VMI dėl įpareigojančio sprendimo remiantis nauja ir jiems palankia teismine praktika, kuri gali skirtis nuo jau suformuotos ir, pavyzdžiui, oficialiame atitinkamo mokesčio įstatymo komentare įtvirtintos VMI praktikos. 

Neįpareigojantis kartais naudingiau

Pagal galiojančias taisykles, VMI prašymą turėtų išnagrinėti per 60 d. Tačiau jeigu prašoma pateikti papildomų dokumentų, nagrinėjimo terminas stabdomas ir pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo prašytų dokumentų pateikimo dienos.

„Prašymo nagrinėjimo terminas gali gana ilgai užsitęsti. Terminas dar 60 d. gali būti pratęstas VMI iniciatyva tuo atveju, jeigu mokesčių administratoriui reikėtų papildomos tyrimo, pvz., dėl pateiktos didelės apimties medžiagos“, – atkreipia dėmesį S. Pavlova.

Ji pataria įmonėms teikiant prašymą tiksliai aprašyti būsimąjį sandorį, atskleisti visas reikšmingas aplinkybes, patvirtinant, kad vykdomu sandoriu nėra siekiama mokestinės naudos. 

„Ne mažiau svarbu nurodyti mokesčių teisės aktų nuostatas, kurios, mokesčių mokėtojo nuomone, taikytinos aprašytam būsimajam sandoriui bei suformuluoti teiginius, kuriems prašoma pritarti – šiuo atveju, mokesčių mokėtojas pats siūlo taikytinas nuostatas, tad turėtų būti įsigilinęs į taikytinus mokesčių teisės aktus ir pateikti argumentaciją dėl savo siūlomo apmokestinimo konkrečiam sandoriui“, – aiškina ji.

Skirtingai nei paprasto paklausimo atveju, mokesčių mokėtojas, teikdamas prašymą dėl įpareigojančio sprendimo, neturi galimybės VMI klausti, kaip aprašytas sandoris turėtų būti apmokestintas, atkreipia dėmesį S. Pavlova.  

„Tad nesant teisminės praktikos ar oficialaus VMI komentaro, kuriuo būtų galima remtis, be konsultantų pagalbos pateikti prašymą dėl įpareigojančio sprendimo gali būti gan sudėtinga“, – apibendrina specialistė.  

Todėl, jos nuomone, atsižvelgiant į gana ilgus prašymo dėl įpareigojančio sprendimo nagrinėjimo terminus ir keliamus reikalavimus, įmonėms, susidūrusioms su paprastesnėms situacijoms bei klausimais, verta pagalvoti apie galimybę kreiptis dėl neįpareigojančio išaiškinimo.

„Be to, neįpareigojančiame išaiškinime VMI taip pat argumentuotai pateikia savo poziciją dėl teisės aktų taikymo, neapsiribojant tik būsimaisiais sandoriais“, – dar vieną privalumą mini S. Pavlova.

Kuo tiksliau, tuo saugiau

Neįpareigojantis išaiškinimas turi apsaugoti įmonę nuo baudų ir delspinigių, tačiau ne visada, įspėja L. Banytė-Surplienė.

„Mokesčių administratorius neįpareigojančiuose išaiškinimuose dažnai palieka tam tikrų išlygų, pvz., įrašo, kad jei aplinkybės būtų kitokios, šis sprendimas negalioja, nurodo, kad tai nėra teisės aktas, o tik nuomonė ir pan. Todėl itin svarbu įvertinti, ar tai, ką parašėte paklausime, apsaugo jus nuo tos situacijos, nuo kurios norėjote apsisaugoti. Jei aplinkybės tiksliai neįvardintos, išaiškinimas gali neapsaugoti nei nuo baudų, nei nuo delspinigių“, – sako ekspertė.

L. Banytės-Surplienės nuomone, įpareigojančio išaiškinimo verta prašyti 3 atvejais: kai įmonėje numatomas esminis pokytis, kai įmonė nesutinka su dabartine VMI pozicija ir kai verslas nori išvengti išlygų, kurias mokesčių administratorius dažnai įdeda į neįpareigojantį išaiškinimą.

Nėra absoliutus

Kita vertus, net įpareigojantis teigiamas VMI sprendimas nėra absoliutus – esant tam tikromis aplinkybėmis, mokesčių administratorius gali jo nesilaikyti.

„Viena iš tokių – jei paaiškėja, kad įmonė prašyme pateikė ne visą informaciją ar duomenis apie būsimąjį sandorį, nenurodė visų būsimajam sandoriui įvertinti svarbių aplinkybių“, – sako S. Pavlova.

Ji atkreipia dėmesį, kad tai yra vertinamojo pobūdžio kriterijus. Prašymą teikiančiam mokesčių mokėtojui tam tikros aplinkybės gali pasirodyti savaime suprantamos ir neesminės dėl vykdomo verslo specifikos, o patikrinimą atliekančiam inspektoriui, kuris nėra tos srities specialistas, savaime suprantamos aplinkybės gali būti pasirodyti esminės ir svarbios.

Anot R. Virvilienės, VMI gali ir netaikyti įpareigojančio sprendimo, jei mokestinio patikrinimo metu yra nustatoma, kad faktinės sandorio vykdymo aplinkybės neatitinka įmonės prašyme nurodytų aplinkybių.

„Kitaip tariant, mokesčio mokėtojo prašymas ir įpareigojančio sprendimo priėmimas patys savaime nedaro jokios įtakos šį paklausimą teikusio mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmo inicijavimo galimybei“, – patikslina VMI atstovė.

Turėtų labiau gilintis

Anot S. Pavlovos, kiekvienas sandoris unikalus ir principų, kuriais remiantis mokesčių mokėtojas galėtų įvertinti, ar tam tikros aplinkybės yra svarbios, VMI nepateiks.

„Tačiau VMI turėtų dėti pastangas prašymo nagrinėjimo metu įsigilinti į faktinę situaciją, sandorio aplinkybes, prašyti papildomų dokumentų, o esant poreikiui nevengti inicijuoti susitikimų su mokesčių mokėtojais ar jų atstovais iškilusiems klausimams aptarti“, – sako S. Pavlova.

VMI sprendimo taikymui taip pat gali būti svarbi ir Lietuvos bei ES teismų praktika – jeigu, priėmus sprendimą, paskelbiami jam prieštaraujantys Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo arba ES teisminių institucijų įstatymų ir kitų mokesčių teisės aktų išaiškinimai, sprendimas galioja tik iki šių teisminių institucijų išaiškinimų paskelbimo dienos.

„Verslas neturėtų užmiršti, kad net ir gavus teigiamą įpareigojantį sprendimą, mokesčių mokėtojams išlieka rizika dėl galimo sandorio apmokestinimo pasikeitimo“, – nurodo S. Pavlova.

Kreipiasi ir be reikalo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželį nusprendęs, jog VMI negali atsisakyti nagrinėti įpareigojančių išaiškinimų prašymų ir perduoti jų nagrinėti kaip paprastų mokestinių konsultacijų tuo pagrindu, kad klausimas įpareigojančio išaiškinimo prašyme yra aiškus ir nesudėtingas.

Tačiau R. Virvilienė sako, kad kartais įmonės siekia gauti įpareigojantį išaiškinimą ir tais atvejais, kai abejonių neturėtų iškilti,  pvz., kai sandorio apmokestinimo nuostatos yra aiškiai išdėstytos teisės aktuose arba jų komentaruose.

„Neretai kreipiamasi, kai įmonė jau yra gavusi mokesčių administratoriaus paaiškinimą ar konsultaciją tuo pačiu klausimu. Mūsų vertinimu, tokiais atvejais kreiptis dėl įpareigojančios sprendimo netikslinga“, – sako R. Virvilienė.

Anot jos, gana dažnai pasitaiko, kai įmonė prašyme aiškiai ir išsamiai neišdėsto būsimo sandorio aplinkybių, neatskleidžia visų sandorių aplinkybių, dalyvių, sandorių tikslų, nepateikia jų aplinkybių pagrindžiančių dokumentų

„Tokiu atveju mokesčių administratorius prašo patikslinti prašymą, pagal poreikį savo ar mokesčių mokėtojo iniciatyva organizuoja susitikimus papildomiems klausimams išsiaiškinti“, – nurodo R. Virvilienė.

Namų darbai

L. Banytės-Surplienės nuomone, įmonė pati sau turi atsakyti į keletą klausimų, prieš nuspręsdama, ar verta kreiptis su paklausimu į mokesčių administratorių.

Pirmasis jų – ar paklausimas būtų rašomas, norint suvaldyti riziką, ar dėl to, kad norima sutaupyti.

„Jei norime įgyvendinti sutaupymą, pvz., už ankstesnius metus patikslinti deklaracijas, papildomai pritaikyti neįgyvendintą lengvatą ir sugrąžinti permokėtus mokesčius, deklaracijų tikslinimas atkreipia VMI dėmesį ir įmonė turės pateikti atsakymus, kodėl ji to nori. Todėl svarbu, kad, prieš tikslinant deklaracijas, būtumėte tikri, kad tą sutaupymą tikrai galima įgyvendinti. O jei yra klaustukų ar netikrumų, rekomenduojama paklausti VMI“, – aiškina ekspertė.  

Jeigu įmonė praeityje padarė sprendimą dėl tam tikrų sandorių ir jaučia, kad yra rizika, jog šį sprendimą VMI gali traktuoti kitaip, L. Banytė-Surplienė pataria įmonei įvertinti, kiek stiprūs jos argumentai. Anot ekspertės, tokiu atveju kyla dilema: ar geriau tiesiog laukti ir būti pasiruošusiai atsakyti į visus klausimus, jei ateitų VMI, ar vis tik geriau pasiteirauti ir gauti atsakymą, kad nekapsėtų delspinigiai.  

Tokiu atveju, jei įmonė tik planuoja reikšmingus pokyčius ateityje: keičia veiklos modelį ar ketina pradėti vykdyti kitą veiklą ir pan., kartais verta paklausti ir sužinoti mokesčių administratoriaus nuomonę, tarkime, dėl to, ar sąnaudos bus leidžiami ar neleidžiami atskaitymai, ir tada ramiai tuos pokyčius įgyvendinti.

L. Banytės-Surplienės nuomone, taip pat reikėtų įvertinti, kiek reikšmingos sumos, dėl kurių įmonė nori apsidrausti ar sutaupyti: kuo didesnė suma, tuo labiau apsimoka klausti  mokesčių administratoriaus, nes tuo pačiu auga ir rizika, kad įmonė galėjo ne taip interpretuoti įstatymą ar VMI komentarą.

Sprendžiant dėl kreipimosi, tai pat reikėtų išnagrinėti, kokia yra VMI pozicija įmonei rūpimu klausimu, ar išleisti VMI išaiškinimai yra įmonei palankūs, ar juose aprašyta situacija yra tapati, ar administratoriaus išaiškinimai neprieštarauja įstatymams.

„Vis dar susiduriame su situacijomis, kai komentaras aiškina įstatymą siaurinamai ir nebūtinai reikia vadovautis vien komentaro nuostatomis. Jei yra galimybė pasitikrinti, ar jūsų atveju, tarkime, sąnaudas ar vis tik galėtumėte pripažinti leidžiamais atskaitymais, remdamiesi bendrais principais ar įstatymais, rašyti paklausimą  tikrai verta“, – aiškina L. Banytė-Surplienė.

Prieš sėdant rašyti paklausimo reikėtų išanalizuoti ir teismų praktiką, taip pat kokios praktikos laikosi įmonės, užsiimančios panašia veikla ar įgyvenančios panašius sandorius, pataria ji.

Neįpareigojantis išaiškinimas

• Įpareigojimai: neįpareigoja laikytis sprendimo nei mokesčio mokėtojo, nei VMI.
• Galima kreiptis dėl visų sandorių.
• Argumentacija ir dokumentai: nebūtini.
• Apsauga: apsaugo mokesčių mokėtoją nuo baudų ir delspinigių.
• Praktikos formavimas: formuoja VMI praktiką.
• Trukmė: 1 mėnuo.
• Procesas: susitikimas su mokesčių mokėtoju neorganizuojamas.
• Galimybė nesutikti: galimas pakartotinis paklausimas, pateikiant papildomas aplinkybes.
• Forma: laisva.
• Aplinkybių pasikeitimas: nereikia informuoti, jei kažkas pasikeičia paklausime aprašytose aplinkybėse.

Įpareigojantis išaiškinimas

• Įpareigojimai: VMI 5 metus laikysis sprendimo,  mokesčių mokėtojas neįpareigojamas.
• Galima kreiptis tik dėl ateities sandorių.
• Argumentacija ir dokumentai: būtini.
• Apsauga: VMI negali keisti savo nuomonės.
• Praktika: Tiesiogiai VMI praktikos neformuoja.
• Trukmė: 2 mėn. + 2 mėn. (jei pateikiami papildomai dokumentai) + 2 mėn. (jei sudėtingas klausimas).
• Procesas: Susitikimas su mokesčių mokėtoju dažniausiai organizuojamas.
• Galimybė nesutikti: nėra oficialios procedūros.
• Paklausimo forma: nustatyta.
• Aplinkybių pasikeitimas: gavus įpareigojantį išaiškinimą reikia mokesčių administratorių informuoti apie pasikeitusias aplinkybes.

Visą straipsnį Verslo žiniose galite skaityti čia.