Reguliavimo griežtinimas spirgina kriptobendroves: mes nebeturėsime galimybių veikti

2024-01-16

Pagrindinis ginčas dėl kapitalo. Kriptobendrovės deklaruoja brandą, bet siekia išlygos.Valdžios atstovai tikina, kad įveda „bazinius reikalavimus“.

Iki šiol kritikuotos dėl per menkos priežiūros ir matydamos daug pažeidimų, valdžios institucijos suskubo griežtinti kriptobendrovių reguliavimo. Kriptoverslo atstovai neslepia esantys nepatenkinti pernelyg didele skuba ir beda pirštu į vieną neva „neįgyvendinamą reikalavimą“.

Lietuvoje šiuo metu turime virš 500 kriptobendrovių. Tiek žiniasklaida, tiek politikai bei ekspertai ne kartą kalbėjo, kad nors ir susijusios su finansais, šios įmonės reguliuojamos menkai.

Štai rugpjūtį atlikta VŽ analizė rodė, kad didžioji dalis kriptobendrovių neatitinka net minimalių skaidrumo reikalavimų, pavyzdžiui, neteikia finansinių ataskaitų arba privalomos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Taip pat nereta įmonė neturi veiklos adreso, darbuotojų ar Lietuvoje gyvenančio vadovo, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jos čia nevykdo jokios veiklos.

Tuomet ekspertai VŽ nurodė, kad intitucijoms reiktų peržvelgti esamas kontrole priemones, nes jau matoma spragų, kuriomis kryptokeitiklos naudojasi.

Neseniai tai buvo ir padaryta. Lapkritį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimų projektams. Projektai parengti bendradarbiaujant su Finansų ir kitomis ministerijomis.

VŽ savo poziciją reguliavimo atžvilgiu išdėstė šiame vedamajame.

Šiuos pakeitimus dar turi patvirtinti Seimas, svarstymas numatomas ateinančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu siūlymus dėl projekto pakeitimų dar galima teikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Tačiau dėl naujųjų reguliavimo priemonių viešai jau piktinasi kriptobendrovių atstovai.

Štai pagrindinė asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO), vienijanti kriptorinkos dalyvius ir jiems atstovaujanti, kreipėsi į pagrindines valstybės institucijas su atitinkamo turinio raštais ir prašo koreguoti siūlomus teisės įstatymų pakeitimus.

Vytautas Kašėta, CEO prezidentas, VŽ aiškina, kad pakeitimai priimami skubotai ir be jokio dialogo su rinkos dalyviais.

„Nieko negąsdina griežtinimas, bet juk būtų galima pasitarti su rinkos dalyviais, kad viskas būtų kuo tiksliau aprašyta, numatyti visi atvejai. Toks jausmas, kad nori viską uždaryti kaip Estijoje“, – teigia jis.

Jo žodžiais, pagrindinė problema – reikalavimų neadekvatumas: „Jei galiotų tie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, viskas būtų puiku. Tačiau šįkart valdžia išskyrė atskirai kriptosektorių, kuriam keliami ypatingi reikalavimai, nors pats veiklos pobūdis tas pats. Yra sukurtas mitas, kad kriptobendrovės yra rizikingesnės.“

Taip pat jis nurodo, kad ne kartą asociacija kreipėsi į atsakingas įstaigas dėl galimybės užmegzti dialogą, aptarti jiems kylančius klausimus, tačiau nesėkmingai: „Rašom raštus, beldžiamės, bet jokių atsakymų negauname.“

Klausimai dėl kapitalo

Tačiau didžiausias triukšmas kilo dėl griežtinamų įstatinio kapitalo reikalavimų. Iki šiol buvo reikalaujama, kad kriptobendrovės turėtų 125.000 Eur įstatinį kapitalą. Tačiau, kaip VŽ vasarą sakė pats V. Kašėta, kriptobendrovės rado, kaip šį reikalavimą apeiti, – steigimo dieną parodyti turimą kapitalą, o paskui perkelti kitur.

Tad, VRM inicijuoti naujieji pakeitimai reikalautų, kad įstatinio kapitalo lėšos būtų įneštos į sąskaitą Lietuvos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos (ES) valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvoje, ir nuolat būtų palaikomas ne mažesnis kaip 125.000 Eur dydžio nuosavas kapitalas. Lietuvoje kredito įstaigos yra bankai bei kredito unijos.

„Dabar tai per griežta sistema. Visų pirma, atsiranda diskriminuojantys faktoriai, juk esame ES šalis, viena rinka, o būtinos Lietuvos kredito įstaigos, – paklaustas, kodėl pasisako prieš šį reikalavimą, aiškina jis. – Yra įvairių modelių, kaip galima prižiūrėti. Tačiau blogiausias variantas – liepti laikyti pinigus neliečiamus kur nors banko sąskaitoje, kurių negali investuoti.“

Kaip VŽ plačiau aiškina „Noewe“ (buv. „Lewben“) teisininkai, atstovaujantys ne vienai kriptobendrovei, taip pat ir CEO, naujieji pakeitimai pirmiausia prieštarauja ES konkurencijos principams.

„Naujas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas pažeidžia įvarius nacionalinius ir ES teisės aktus, pavyzdžiui, sutartį dėl ES veikimo bei Konkurencijos įstatymą, nes įpareigoja kriptobendroves įstatinio kapitalo lėšas įnešti į banko sąskaitą, atidarytą Lietuvoje veikiančiame banke (arba Lietuvos filiale), iškraipo sąžiningą konkurencijos aplinką“, – nurodo Einoras Vaičiūnas, „Noewe“ vyresnysis teisininkas.

Jis taip pat akcentuoja, kad siūlomos nuostatos suteikia išimtinę teisę mokėjimo sąskaitų paslaugas teikti bankams, taip pat apriboja galimybes kriptobendrovėms atsidaryti sąskaitas ir įsigyti paslaugų iš kitose ES valstybėse narėse įsikūrusių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų.

Neįgyvendinamas reikalavimas?

Tiek teisininkai, tiek CEO atkreipia dėmesį, kad šis reikalavimas yra sunkiai įgyvendinimas dar ir dėl to, kad Lietuvos kredito įstaigos nenori aptarnauti kriptobendrovių iš principo. To daryti nerekomenduoja ir Lietuvos bankas (LB). VŽ rašė, kad pastaruosius šešerius metus reguliariai atnaujinamoje pozicijoje LB nekeitė požiūrio, kad jo prižiūrimos kredito įstaigos šalia tradicinių finansinių paslaugų neturėtų užsiimti rizikinga kriptoturto veikla.

„Šiuo metu Lietuvoje yra vos kelios kredito įstaigos, ribota apimtimi teikiančios finansines paslaugas kriptobendovėms.

Dauguma Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų finansinių paslaugų de facto virtualiųjų valiutų operatorėms (VASP) neteikia.

O LB ir toliau nurodo, kad neketina keisti savo pozicijos iki Europos kriptoturto rinkų reglamento (angl. Markets in CryptoAssets Regulation, MiCA) įsigaliojimo ir nesuteiks rekomendacijų kredito įstaigoms leisti VASP atsidaryti sąskaitas“, – situacijos paradoksą apibūdina Rugilė Šerytė, „Noewe“ asocijuota teisininkė.

„Tokiu būdu iš anksto užprogramuotas naujo teisės akto nuostatų pažeidimas. Įrašytas neįgyvendinamas reikalavimas“, – priduria E. Vaičiūnas.

Tad, jų vertinimu, įsigaliojus pakeitimams, kriptobendrovės ne tik negalės naudotis sąskaitomis elektroninių pinigų įstaigose nuosavam kapitalui laikyti, bet ir bus priverstos trauktis iš Lietuvos, nes bankai nenorės atidaryti joms sąskaitų.

„Tokiu atveju, tikėtina, netektume didelės dalies užsienio investicijų, išsivysčiusios finansų šalies reputacijos, papildomai sukuriamų kvalifikuotų darbo vietų, kurias generuoja pasaulinio lygio žaidėjai ir kt. Įdėtas darbas per visus metus netektų prasmės, nes išėjus verslams dėl neišmintingų reguliavimo pakeitimų, tikėtina, jų nebesusigrąžintume į Lietuvą“, – žalą ekonomikai nurodo R. Šerytė.

Reikalavimai kaip ir kitiems

Kaip VŽ nurodo LB atstovai, tokie nuosavo kapitalo reikalavimai taikomi visiems pagrindiniams finansų sektoriams: bankams, kredito unijoms, draudimo įmonėms, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, investicinėms įmonėms, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir t. t.

„Tad kriptosektoriui siūlomas reikalavimas tiesiog atitiktų šiuo metu visoms kitoms finansų įstaigoms taikomas veiklos sąlygas. Siekiančių lygiuotis į finansines įstaigas, sustiprinti savo reputaciją ir patikimumą vartotojų akyse, kriptoturto bendrovių noras susikurti reguliacinę lengvatą nėra suderinamas su kriptosektoriaus deklaruojamu siekiu didinti savo brandą“, – atsakyme raštu nurodo LB.

Paklaustas apie „neįgyvendinamą reikalavimą“, LB nurodo, kad Lietuvoje yra kredito įstaigų, atidariusių sąskaitas kriptoturto įstaigoms.

„LB nei draudžia, nei leidžia finansų rinkos dalyviams turėti verslo reikalų su kriptoturto bendrovėmis. Mūsų žinutė yra kita – kriptoturto sektorius susijęs su inovacijomis, tačiau yra ir labai rizikingas (pinigų plovimas, teroristų finansavimas, sukčiavimas, dideli vertės svyravimai, praktiškai neegzistuojanti vartotojų apsauga), ir kol kas santykinai mažai reguliuojamas. Dėl to finansų rinkos dalyvis, teikiantis paslaugas kriptoturto bendrovei, privalo šią riziką valdyti“, – pabrėžia LB.

Kartu centrinis bankas akcentuoja, kad minimas reikalavimas galiotų tik bazinei sąskaitai, kurioje būtų suformuotas įstatinis kapitalas, tačiau kriptoturto bendrovės galėtų turėti sąskaitas, skirtas mokėjimų operacijoms, kitose finansų įstaigose, pavyzdžiui, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigose.

Baziniai reikalavimai

Vitalijus Dmitrijevas, vidaus reikalų viceministras, VŽ taip pat tikina, kad nebuvo jokios intencijos sukurti „neįgyvendinamą reikalavimą“.

„Mano žiniomis, Lietuvoje yra kredito įstaigų, teikiančių paslaugas kriptoįmonėms. Taip pat lieka ES kredito įstaigos. Jei tikrai bus neįmanoma nė vienai kriptobendrovei atsidaryti sąskaitos, tada žiūrėsim, – sako jis. – Tas pats reikalavimas yra elektroninių pinigų įstaigoms, o jos kažkodėl nemato konkurencijos iškraipymo, kad prioritetas skiriamas bankams.“

Vitalijus Dmitrijevas, vidaus reikalų viceministras, VŽ taip pat tikina, kad nebuvo jokios intencijos sukurti „neįgyvendinamą reikalavimą“.

„Mano žiniomis, Lietuvoje yra kredito įstaigų, teikiančių paslaugas kriptoįmonėms. Taip pat lieka ES kredito įstaigos. Jei tikrai bus neįmanoma nė vienai kriptobendrovei atsidaryti sąskaitos, tada žiūrėsim, – sako jis. – Tas pats reikalavimas yra elektroninių pinigų įstaigoms, o jos kažkodėl nemato konkurencijos iškraipymo, kad prioritetas skiriamas bankams.“

Neaiški kontrolė

Sigita Zavišienė, verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ finansų teisės ir atitikties pogrupio vadovė, VŽ iškėlė klausimą, kaip nuosavo kapitalo reikalavimas bus tikrinamas.

„Nustačius šį reikalavimą, neaiškus jo praktinis įgyvendinimas. Pavyzdžiui, kitos finansų įstaigos teikia ketvirtines kapitalo reikalavimų vykdymo ataskaitas LB. Ar tai reikės daryti ir virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams? Kol kas tai nėra aišku“, – pažymi ji.

„Įstatyme nenustačius konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai institucijai, lieka teisinis neapibrėžtumas, nes nežinia, kieno vizito šiandien tikėtis – FNTT ar LB. Tarkime, nuosavo kapitalo reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimas: kuri institucija tai kontroliuos ir kokiu būdu“, – priduria teisininkė.

Kaip tai bus vykdoma, negalėjo atsakyti ir viceministras, jis tik nurodė, kad įgyvendinimas – jau FNTT atsakomybė.

Atsakyme raštu FNTT nurodė: „Priežiūros metu iš tikrinamųjų subjektų bus prašoma pateikti duomenis, kaip jie laikosi prievolės dėl ne mažesnio kaip 125.000 Eur dydžio nuosavo kapitalo nuolatinio palaikymo. Gauti duomenys bus vertinami priežiūros institucijos.“

Tačiau kaip konkrečiau mechanizmas atrodys, dar neaišku. FNTT teigimu, įtvirtinanti prievolę kriptobendrovėms teikti ketvirtines ataskaitas FNTT nėra svarstoma. Viena priemonių galėtų būti sąskaitos išrašo pateikimas patikrinimo metu.

Turite klausimų?

Parašykite mums!

Noewe
Noewe
Susisiekite

ir turėsite vienu klausimu mažiau

    Noewe

    Prisegtukas

    Siųsti

    Noewe