Jonas Platelis pokalbyje su „Ūkininko patarėjo“ redakcija

Privačių miškų savininkai tikina, jog negali laisvai disponuoti savo turtu ir yra diskriminuojami.

Miškų įstatyme yra įteisinta nuostata, kad savininkas negali parduoti mažesnio nei 5 ha ploto jį atidalindamas, o miško savininkas, turintis tarkim 2 ha, tai padaryti gali.

Tokios teisės normos piktina miškų savininkus. Jų nuomone, dėl tokio ribojimo yra prieštaravimas ir piliečių padėtis nėra vienoda. Apie Konstitucijos užtikrinamą piliečių nuosavybės teisę ir kaip spręsti kylantį konfliktą – Jonas Platelis, advokatas, asocijuotas partneris, ginčų sprendimo, nekilnojamojo turto ir statybų teisės ekspertas pokalbyje su „Ūkininko patarėjo“ redakcija.

„MĮ reguliavimas gana kategoriškas: privati miškų valda negali būti dalijama, jei tampa mažesnė nei 5 ha, su keliomis išimtimis, kurios siejamos su nuosavybės teisių atkūrimo aspektais, skirtingomis žemės paskirtimis viename sklype, teisėtų statinių buvimu ir kt. Ar toks ribojimas atitinka konstitucinę nuosavybės teisių apsaugą? Konstitucinis Teismas (KT) šiuo klausimu gana lakoniškai yra pasisakęs 2006 m. – ribojimas, kaip toks, yra galimas“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai sakė advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.

„Miškų savininkai, turintys pvz. 10 ha miško, negali jo 4 ha dalies atidalinti ir parduoti, o turintys 4 ha mišką, gali jį parduoti. Kyla klausimas, ar tokie savininkai nėra diskriminuojami? Suprantama, kad savininkas, turintis 3 ha miško, gali jį parduoti, o turintis 9 ha, negali pusės ploto atidalinti ir parduoti. Tačiau ribojimas yra nustatytas ne pardavimui, o skaidymui. Žmogiška logika leidžia įžvelgti diskriminaciją, tačiau aš to nematyčiau. Mes vis dar tebeturime neužbaigtą ir labai sudėtingą, daug chaoso atnešusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą.”

Daugiau galite skaityti čia.