Mokesčių naujienos 2025

Atėjus naujiesiems metams, verslo aplinkai aktualūs tapo mokesčių pakeitimai, priimti reaguojant į vis labiau nenuspėjamą geopolitinę situaciją. Vienas iš pagrindinių mokesčių pakeitimo tikslų – gynybos fondo papildymas, kurį siekiama įgyvendinti surenkant daugiau mokesčių iš verslo subjektų, taip pat padidinus akcizus įvairių rūšių kurui, bei tabako ir alkoholio produktams.

Šiemet, su įsigaliojusiais gyventojų pajamų mokesčio pakeitimais, skatinamas platesnis gyventojų įsitraukimas į finansų rinką – gyventojams sudarytos palankesnės sąlygos aktyviai investuoti, užtikrintas palankesnis mokestinis režimas investicijų pajamoms.

Įsigaliojus mokesčių pakeitimams, būtina juos įsivertinti, siekiant užtikrinti atitiktį naujiems reikalavimams bei sėkmingai pasirengti pasikeitimams. Ir, nors apie mokesčių reformą jau kalbama seniai, šiemet ji lieka neįgyvendinta – be pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, 2025-ieji kitų esminių pasikeitimų mokesčių srityje neatnešė.

Apie viską išsamiai – „Noewe“ grupės Verslo mokesčių paslaugų asocijuota partnerė Sandra Pavlova.

Pelno mokestis

Didinami pelno mokesčio tarifai – standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc., lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. Padidinti pelno mokesčio tarifai taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant apmokestinamąjį pelną už 2025 m.

Nuo 2025-01-01 naikinamos pelno mokesčio lengvatos:

• Sveikatos priežiūros įstaigoms. Visos sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už suteiktas paslaugas priskiriamos apmokestinamosiomis pajamomis, nepriklausomai nuo to, iš kokių lėšų jos buvo apmokėtos;
• Draudimo įmonėms. Draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokų dalis, laikytina draudimo įmonės atlygiu už suteiktas paslaugas, priskiriama apmokestinamosiomis pajamomis, o šioms pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos – leidžiamais atskaitymais.

Nustatyti apribojimai lengvųjų automobilių nusidėvėjimo išlaidoms ir nuomos išlaidoms.

• Automobilio įsigijimo sąnaudomis (nusidėvėjimo suma) taikomi apribojimai tiesiogiai priklauso nuo automobilio išmetamo CO₂ kiekio:
  • kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis lygus 0 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 000 Eur;
  • kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis viršija 0 g/km, tačiau neviršija 130 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 50 000 Eur;
  • kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 25 000 Eur;
  • kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis viršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10 000 eurų.

• Lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikoma maksimali atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų suma, kuri turi būti apskaičiuota remiantis taikomais apribojimais pagal CO₂ kiekį ir galimo maksimalaus tokio automobilio mėnesio nusidėvėjimo sumos. Pavyzdžiui, pagal nuomojamo automobilio CO₂, kainos atskaitymui nustatytas ribojimas – 50 000 Eur, nusidėvėjimo normatyvas – 6 metai.
  Automobilio nuomos suma, kuri gali būti laikoma leidžiamais atskaitymais, būtų apskaičiuojama taip: 50 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 694 Eur.

Nuomos išlaidų ribojimo tvarka netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone.

Pažymėtina, kad papildomi lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo š. m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Pridėtinės vertės mokestis

Nuo 2025 m. esminių LR pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo pakeitimų neįsigaliojo. Tačiau Lietuva laiku neįgyvendino Europos Sąjungos (toliau – ES) 2020 m. priimtų PVM direktyvos pakeitimų, kurie buvo skirti taikyti Smulkaus verslo schemą (toliau – SVS) ir nustatyti virtualiai teikiamų paslaugų apmokestinimo vietą. Tai smulkiajam verslui skirta schema, kuria gali naudotis Lietuvos apmokestinamasis asmuo (juridinis ir fizinis asmuo), siekiantis taikyti atleidimą nuo PVM mokėjimo vienoje ar daugiau valstybių narių, išskyrus Lietuvą.

Šie pakeitimai, kuriuos visos ES valstybės narės turėjo įtraukti į savo nacionalinius teisės aktus ir pradėti taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d., Lietuvoje dar nėra įsigalioję. Nepaisant to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2025 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. VA-5 patvirtino taisykles, pagal kurias Lietuvos smulkiajam verslui suteikiama galimybė pradėti naudotis SVS kitose ES valstybėse narėse ir gauti PVM identifikacinį numerį su žymeniu EX.

Gyventojų pajamų mokestis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. gyventojams suteikiama galimybė „atidėti“ investicinės veiklos pajamų apmokestinimą naudojant investicinę sąskaitą.

Investicinė (-ės) sąskaita (-os), tai Nuolatinių Lietuvos gyventojų atidaryta (-os) sąskaita (-os) Europos ekonominės erdvės valstybės, EBPO ar valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, finansų įstaigose arba pas mokėjimo paslaugų teikėjus, taip pat šių įstaigų ar teikėjų filialuose. Šią investicinę sąskaitą (ar kelias) gyventojas iki 2026 m. gegužės 1 d. turės deklaruoti VMI kaip sąskaitą, kurios lėšas gyventojas naudoja tik investicijoms į finansinius produktus.

Investicinės sąskaitos lengvatos tikslas – palengvinti ir skatinti gyventojų investicijas į įvairius finansų rinkose platinamus produktus. Dabartinis pajamų iš tokių produktų apmokestinimo rėžimas yra sudėtingas ir lemia pasyvų investavimą. Naudodamiesi šia priemone, Lietuvos gyventojai GPM mokės tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams (pvz. uždirbtas investicinės veiklos pelnas panaudojamas kito turto pirkimui).

Investicinės sąskaitos privalumai:

• bet kuri gyventojo atidaryta ir VMI deklaruota sąskaita galės būti laikoma investicine sąskaita, jei naudojama tik investicijoms vykdyti, t. y. neprivalu atidaryti specialios tikslinės sąskaitos;
• neribotas įnašo dydis, taip pat investicinių sąskaitų kiekis;
• atsiimamas įnašas neapmokestinamas, apmokestinama tik investicinė grąža lėšų išėmimo metu;
• galimybė sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, taip pat juos perkelti.

Pažymėtina, kad investicinė sąskaita privalo būti naudojama investicijoms į šiuos finansų rinkų produktus:

• perleidžiamieji vertybiniai popieriai (viešai platinamos akcijos, obligacijos);
• kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;
• pinigų rinkos priemonės (pvz. iždo vekseliai);
• išvestinės finansinės priemonės;
• per sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformas platinamos priemonės;
• vyriausybės taupymo lakštai.

Atsižvelgiant į investicinės sąskaitos taikymo sąlygas, investicinė sąskaita negali būti naudojama investicijoms į kriptoturtą. Taip pat naudojantis investicine sąskaita nebus taikoma GPM lengvata dėl vertybinių popierių, kitų finansinių priemonių sandorių prieaugio iki 500 Eur neapmokestinimo. Visais atvejais gavus pajamų iš investicinėje sąskaitoje įsigytų finansinių priemonių ir išėmus jas iš sąskaitos, jos laikytinos apmokestinamosiomis gyventojo pajamomis.

Kiti mokesčių pakeitimai

Nuo 2025 m. padidinami taikyti akcizai, bei įvedama nauja sudedamoji akcizų dalis:

• Didinami akcizai alui, vynui, tarpiniams alkoholio produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, rūkomajam ir kaitinamajam tabakui, elektroninių cigarečių skysčiams, neapdorotam tabakui. Numatyta, jog akcizai šiems produktams didės kiekvienais metais iki 2027 m., pokyčiams apytikriai svyruojant nuo 8,6 proc. vidutinio augimo iki 123,5 proc. (elektroninių cigarečių skysčiams);
• Taip pat, įsigalioja nauja akcizų mokesčio sudedamoji dalis – anglies dioksido (CO₂) dedamoji ir saugumo dedamoji, kurių dalis bus skiriama Lietuvos Respublikos gynybos fondui. CO₂ dedamoji atitinkamai didina akcizus benzinui, žibalui, kitiems energiniams produktams ir mazutui, skystajam kurui, naftos dujos ir dujiniams angliavandeniliams, akmens anglims, koksui ir lignitui, šildymui skirtoms durpėms. Taip pat, šiems produktams taikoma ir minėta saugumo dedamoji. 2025 m. ji sudarys 25 Eur/1000 l, o nuo 2026 iki 2030 m. – 50 Eur/1000 l.
• Dėl CO₂ dedamosios numatyta išimtis – ji netaikoma energiniams produktams, kurie naudojami kaip šildymui skirtas kuras arba kaip variklių degalai stacionarioje įrangoje ar įrangoje, kuri naudojama statyboje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
  • energinius produktus naudoja daug energijos suvartojantis juridinis asmuo;
  • energiniai produktai naudojami įrenginiuose arba jų dalyse, kurie naudojami vykdant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklą.