Tvarumas – puikus įrankis įmonėms pamatuoti savo daromą poveikį visuomenei ir aplinkai

„Noewe“ įmonių grupė savo klientams teikia finansų planavimo, teisės, mokesčių, verslo  konsultavimo bei apskaitos, taip pat gerovės valdymo paslaugas. Organizacijos tikslas – užmegzti atsakingą partnerystę su klientais, kolegomis ir bendruomenėmis bei padėti užtikrinti jų sėkmingą klestėjimą.

Tvarumo srityje „Noewe“ teikia platų spektrą paslaugų: atlieka organizacijų tvarumo būklės vertinimus, padeda parengti tvarumo strategijas, susijusias politikas ir ataskaitas bei valdyti tvarią tiekimo grandinę ir ieško galimybių, kaip pritraukti organizacijos veiklai reikiamų žaliųjų investicijų. Taipogi, rūpinasi, kaip organizacijoms valdyti ir sumažinti rizikas bei tapti tvaresnėmis ir draugiškesnėmis aplinkai.

Kalbiname „Noewe“ tvarumo ir aplinkosaugos ekspertę Ingą Karaliūnaitę.

Taigi, tvarumas – mada ar būtinybė?

Šiandien tvarumo tema itin aktuali ir ja daug kalbama, visgi tvarumo sąvoka suprantama gana dviprasmiškai – vieniems tai nusibodusi, anksčiau labai madinga buvusi tema, kitiems – nuo verslo neatsiejama dalis, kurią formuoja vertybės, įsigalioję teisės aktų reikalavimai bei besikeičiantys rinkos poreikiai. Jeigu paklaustumėte, kaip aš vertinu tokią situaciją, atsakyčiau – teigiamai, nes ne tik išsigrynina verslų vertybės, bet ir užtikrinamas atsakingesnis požiūris į viešai atskleidžiamos informacijos pagrįstumą, išvengiant skambių marketinginių pareiškimų.

Kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės politikos dalimi?

Tvarumas – puikus įrankis įmonėms pamatuoti savo daromą poveikį visuomenei ir aplinkai visais svarbiausiais aspektais per aplinkosaugos, socialinę ir valdysenos prizmę. Kuo anksčiau įmonės šį įrankį įvaldys ir įtrauks į savo darbotvarkę, tuo greičiau pajaus pridėtinę vertę savo verslo perspektyvoms. Darbuotojai nori dirbti pas atsakingus darbdavius, visuomenė renkasi mažesnį poveikį aplinkai darančią prekę ar paslaugą, verslas ieško ilgalaikių ir patikimų partnerių, investuotojai nukreipia finansinius išteklius į mažesnės rizikos objektus.

Ką suteikia įmonei tvarumo strategijų kūrimas?

Įmonė įgyvendindama tvaraus verslo strategiją ekonominių rezultatų siekia ne tik vadovaudamasi gerosios valdysenos principais, bet juos papildydama aplinkosauginiais ir socialiniais aspektais. Visapusiškas požiūris kelia nemažai iššūkių ir trumpuoju laikotarpiu gali pareikalauti nemažai išteklių, tačiau tuo pačiu atveria naujas galimybes, leidžia laiku identifikuoti rizikas ir jas tinkamai suvaldyti, todėl ilguoju laikotarpiu – vienareikšmiškai prisidės prie verslo augimo ir atneš finansinės naudos. Labai svarbu, kad tvarumo klausimai būtų integruoti į verslo strategiją, juos palaikytų įmonės aukščiausia vadovybė, o visi darbuotojai žinotų ir suprastų – kas, kodėl ir kada buvo, yra ir bus daroma ateityje.

Kodėl įmonėms jau šiandien reikėtų pradėti matuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai – CO2 pėdsaką?

Kalbant apie poreikį matuoti savo poveikį aplinkai, tame tarpe ir CO2 pėdsaką, aš visada primenu pagrindinę taisyklę: „ko nematuoji, to nevaldai“. Tik žinodami ir suprasdami savo veiklos daromą poveikį, mes galime imtis konkrečių veiksmų jam sumažinti.

Klimato kaita ir CO2 išmetimai – ES prioritetinė sritis, minima ne tik strateginiuose dokumentuose, bet ir reguliuojama teisiškai. Finansų rinkos dalyviai ir didžiosios įmonės yra įpareigotos jau dabar arba artimoje ateityje teikti tvarumo ataskaitas, kuriose kaip viena reikšmingiausių dedamųjų yra būtent CO2 išmetimai. Ir jeigu šiandien CO2 išmetimų vertinimas jūsų verslui nėra tiesiogiai reglamentuotas, tačiau norėdami pritraukti investuotojus ar gauti paskolą iš banko, norėdami išlaikyti klientus ir verslo partnerius vis dažniau susidursite su klausimais apie CO2 pėdsaką, klimato kaitos mažinimo priemonių įgyvendinimą bei išsikeltus konkrečius tikslus šioje srityje. Kuo anksčiau pradėsite, tuo anksčiau pasieksite teigiamų rezultatų.

Ar ryškėja tendencija, jog klientai vis daugiau renkasi tvarias prekes ar paslaugas, o verslas ieško partnerių, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai?

Taip, ši tendencija yra akivaizdi. Visuomenės sąmoningumas auga, todėl vis dažniau prieš įsigyjant prekę ar paslaugą pagalvojama, ar jos tikrai reikia, ir ar galima pasirinkti mažesnį poveikį aplinkai darančią alternatyvą. Nors gyvename vartotojiškumo eroje, kurioje dažną yra užvaldžiusi greitoji mada, tačiau negalima paneigti fakto, kad prekybos vietose tvaresniems produktams skirti plotai vis plečiasi. Vadinasi, paklausa auga ir verslas stengiasi ją patenkinti.

Bendraujant su verslais galima išskirti du tipus – vadinamuosius tvarumo ambasadorius, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai, ir kurie šiuos principus taiko savo veiklos vidiniuose procesuose, kuria tvaresnius produktus ar paslaugas, tuo pačiu skatindami ir įtraukdami savo tiekimo grandinę ar partnerius prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo. Antram tipui priskirčiau įmones, kurias galvoti apie tvarumą skatina ne pati idėja, bet teisinė ar konkurencinė aplinka. Nuoširdumo šioje kategorijoje gal ir mažiau, tačiau rezultatas panašus – tvarumo principų diegimas paprastai neapsiriboja vidine įmonės aplinka ir ilgainiui vis tiek persikelia į santykius su tiekėjais ir partneriais. Be to, kaip patirtis rodo, augant sąmoningumui, atsiranda ir nuoširdumas.

Kodėl įmonėms, nusprendusioms žengti tvarumo keliu, derėtų visų pirma kreiptis į tvarumo  konsultantą?

Tvarumo kelias prasideda tuomet, kai įmonė supranta, kad atėjo laikas kažką keisti. Tai momentas, kada labai svarbu nuoširdžiai sau atsakyti kodėl – ar tai vertybiniai dalykai, ar teisinė pareiga teikti tvarumo ataskaitą, ar siekiama atliepti užsakovų arba investuotojų lūkesčius? Antras klausimas, kurį turi įvertinti kiekviena įmonė – ar ji turi reikiamas kompetencijas ir išteklius? Neretai klystama, manant, kad paskyrus vieną už tvarumą atsakingą kolegą išsispręs visi klausimai. Tvarumas apima labai skirtingas sritis, pradedant nuo aplinkosauginių klausimų (pvz., labai specifinių CO2 išmetimų skaičiavimų ir įprastų reikalavimų atliekų ar nuotekų tvarkymui), pereinant į socialinius aspektus (pvz., darbuotojų įvairovės ir lygių galimybių užtikrinimą ar darbų saugą) ir baigiant įmonės valdysenos klausimais (pvz., verslo etika, konkurencija, mokesčiai ir kt.). Vienam specialistui aprėpti viską kokybiškai neįmanoma, todėl mes rekomenduojame įvertinus turimas vidines kompetencijas ir siekiant nepasiklysti tvarumo kelyje (pvz. ES standartai tvarumo ataskaitoms mini daugiau nei 1000 skirtingų rodiklių), pagalvoti apie išorinę pagalbą, kuri padėtų suprasti procesą ir jo apimtis, bei užpildytų tas sritis, kuriose šiandien nesijaučiate užtikrintai. Tarkim, vienoms įmonėms galbūt trūksta teisinių žinių peržiūrint darbuotojų atlygio ir motyvacinę sistemą, kitoms galbūt reikia pagalbos apskaičiuojant CO2 pėdsaką, o trečios – siekia pakelti bendrą įmonės tvaraus sąmoningumo lygį ir įtraukti darbuotojus, išsikeliant bendrus įmonės tvarumo tikslus.