Tvarumo rinkodara – ką daryti, kad investicijų neapkramtytų klimato kaita

Klimato kaita ir visuotinis atšilimas paveikė ir finansų rinkas. Ieškodami būdų investuoti, nuo šiol iš investicinių paslaugų teikėjų ar finansų tarpininkų turėtume išgirsti, kiek mūsų investicijos bus tvarios ir kaip finansų rinkos užtikrins tvarumo rizikų valdymą.

Kovą Lietuvoje pradėtas taikyti Europos Sąjungos reglamentas dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje turėtų paskatinti investicijas į tvarų verslą ir klimato kaitos mažinimą.

Jis įpareigoja aiškiai viešai atskleisti ir nuolat vertinti tvarumo rizikas, galinčias turėti įtakos investicijų grąžai ar investuotojų apsisprendimui. Tai reiškia, kad investuotojas, priimdamas sprendimą dėl investavimo, turės galimybę įvertinti ne tik veiklos, ekonomines ir kitas įprastas rizikas, kurios buvo atskleidžiamos iki šiol, bet ir klimato kaitos bei aplinkos poveikio rizikas ir tai, kaip šios investicijos prisideda prie tvarios plėtros.

Pats reglamentas įpareigoja galutiniam investuotojui atskleisti informaciją apie su tvarumu susijusias rizikas, jų poveikį ir paaiškinti, ką investicijų valdytojas darys, kad jas suvaldytų. Taip siekiama paskatinti finansų rinkos dalyvius skirti daugiau dėmesio investicijoms į tvarius projektus ir klimato kaitos mažinimo programas.

Ieško tvarių investicijų

Iš esmės Europos Sąjungos reglamentas dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje apibrėžia pokyčius, pasaulyje prasidėjusius anksčiau. Tampa aiškiau, ką reikėtų laikyti tvariomis investicijomis, tvarumo rizikos valdymu ir kaip apie tai turi būti informuojami investuotojai.

Tvari plėtra, investicijos į ESG (Environmental, Social and Governance) kriterijus atitinkančias priemones įgyja pagreitį visame pasaulyje.

Pirmiausia dėl to, kad tokių investicijų poreikį diktuoja pati rinka ir globaliai besikeičiantis požiūris į verslo socialinę atsakomybę. Tvarumą įprasta sieti su aplinkos tausojimu, bet ši sąvoka kur kas platesnė. Tvarumas yra ir santykiai su vietinėmis bendruomenėmis, darbuotojais, ir atsakingas įmonės valdymas.

Logika paprasta: jei įmonė laikosi tam tikrų aukštų valdymo standartų, turi aiškią į darbuotojus orientuotą darbdavio politiką ir veikia tvariai naudodama aplinkos išteklius, investicijų rizika mažesnė. Darbuotojai nestreikuos dėl blogų darbo sąlygų, neišaugs sąnaudos padidėjus mokesčiams už aplinkos taršą ir nenutiks nieko panašaus, dėl ko investicijos galėtų nuvertėti.

Rūpestis tvaria plėtra skatina atsižvelgti, kur nukeliaus pinigai. Ar už juos bus kertami Amazonės miškai, naikinamos orangutanų buveinės, ar jie keliaus saulės elektrinių statyboms dykumoje. O jeigu investuotojui tai rūpi – finansų rinkos dalyviai stengsis atskleisti savo privalumus ir pritraukti daugiau investicijų į tvarius projektus.

Reglamentu dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje įpareigojus tokią informaciją ir tvarumo rizikas atskleisti, pranašumą įgis tie finansų rinkos dalyviai, kurie jau valdo šias rizikas ir savo portfelyje turi investicijų į tvarią plėtrą. 

Abejingumo kaina per didelė

Finansų rinkos dalyviai taip pat pradeda suprasti, kad investicijos į tvarumą gali padėti sumažinti rizikas ir uždirbti, o viešai apie tai atskleista informacija gali tapti rinkodaros įrankiu.

Klimato kaitos padariniai tokie neprognozuojami, kad mažinti verslo priklausomybę nuo gamtos išteklių ir investuoti į klimato kaitą mažinančius veiksnius ilgalaikėje perspektyvoje pigiau nei mokėti už padarinius.

Kai kurie pasauliniai pensijų fondai poveikį jau pajuto. Finansų rinkų dalyviams vengiant atskleisti, kaip ilgalaikėje perspektyvoje bus valdomos klimato kaitos rizikos ir užtikrinamas investicijų tvarumas, investuotojai pradėjo atitraukti savo lėšas.

Abejingumas kiša koją ir reputacijai. Dėl galimai nepakankamai efektyvių valdymo standartų ir vidinių procesų pastaraisiais metais su asmens duomenų apsauga susiję skandalai kyla vienas po kito: informacijos praradimas dėl aplaidžiai tvarkomų asmens duomenų sudavė smūgį ne vienam verslui, garsiai nuskambėjusių istorijų turėjome ir Lietuvoje, o naujausias „Apple’o“ ir „Facebooko“ konfliktas dėl vartotojų privatumo nustatymų atveria rizikas, vis dažniau kilsiančias ateityje.

Tvarumo rizikų politika leidžia išvengti tokių sukrėtimų. Tvarios investicijos ne visada duoda didžiausią pradinę grąžą, bet, kalbant apie ilgesnį laikotarpį, jos mažina rizikas ir didina investuotojų, taip pat ir finansinių paslaugų teikėjų pelną.

Straipsnis Verslo žiniose.