Verslo gelbėjimo planas – kai atidėlioti nebegalima

Šių metų pradžioje, kai net ir niūriausiose prognozėse dar negalėjome įsivaizduoti atslenkančios pandemijos poveikio verslui, teko kalbėtis su vienos įmonių grupės vadovu. Jis pasipasakojo, kad viename iš grupės plėtojamų verslo segmentų sekasi nekaip – taigi būtų logiška šį verslą uždaryti. „Vis nėra laiko, bet artimiausiu metu ketiname to imtis“ – planavo vadovas. 

Neperspektyvaus verslo likvidavimas

Žadėtus sprendimus paskatino užgriuvusi pandemijos sukelta krizė. Šiame kontekste tapo akivaizdu, kad verslas, apie kurį kalbėjo vadovas, nebeturi perspektyvų ir būtent dabar metas jį uždaryti. Problema ta, kad įgyvendinant likvidavimą įmonių vadovybei neretai būna sunku užimti tvirtą poziciją, kuomet iškyla poreikis atsisveikinti su ilgamečiais darbuotojais, derėtis su kreditoriais dėl palankesnių skolų grąžinimo sąlygų, spustelėti skolingus klientus.

Kad ir kokia kebli atrodytų padėtis – išeitis yra. Minimu atveju įmonės vadovybė pasitelkė pagalbą iš išorės – situacijos valdymą į savo rankas perėmę teisininkai, finansų ir verslo ekspertai operatyviai ėmėsi įmonės likvidavimo žingsnių, tuo pačiu metu padėdami rasti priimtinus probleminių situacijų sprendimus, kurie leido nesugadinti verslo savininkų santykių su darbuotojais, verslo partneriais bei kreditoriais. Sumažinus emocinę įtampą procese, jis tapo sklandesnis, be to, pavyko pasiekti, kad vienos įmonės nesėkmė nemestų šešėlio kitiems grupės plėtojamiems verslams.

Taip verslo nesėkmės istorija tapo savotišku gerosios neperspektyvaus verslo likvidavimo praktikos pavyzdžiu pandemijos šviesoje.

Skirtingoms situacijoms – skirtingos išeitys. Todėl ne visais atvejais sudėtingų problemų turintį verslą būtina uždaryti. Įmonei susidūrus su mokumo sunkumais ir patekus tiek į finansiškai, tiek emociškai sunkią padėtį, išlaviruoti gali padėti nuosekli strategija.

Mokumo atkūrimo planas

Pirmuoju žingsniu turėtų būti parengiamas kompanijos mokumo atkūrimo ir verslo pertvarkymo planas. Krizės metu verslą dažnai palaužia ne pajamų nebuvimas, o sutrūkinėję pinigų srautai. Svarbu pasiruošti finansiškai ir teisiškai objektyvų veiksmų planą, kurio elementai – nauji susitarimai su tiekėjais, įvertintos papildomų mokėjimų atidėjimų galimybės, peržiūrėta kaštų struktūra.

Derybos su kreditoriais

Toks planas reikalingas kitame etape, kuomet neišvengiamos derybos su kreditoriais ir partneriais dėl įsipareigojimų vykdymo pasikeitimų. Šiose derybose itin svarbu konstruktyvumas. Vien apgailestavimas, kad įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų ar prašymas „suprasti“, jog verslas atsidūrė keblioje padėtyje, kreditoriaus (pvz., banko) nepaveiks. Tokiose situacijose išorės ekspertai gali padėti bendrovei užimti tvirtą, objektyvią poziciją ir argumentuotai paaiškinti, kaip verslas per keletą artimiausių mėnesių ketina atkurti mokėjimus bei atsiskaityti su kreditoriumi. Tik itin svariais argumentais įmanoma įtikinti kreditorių, kad savotiškos kreditorinių įsipareigojimų vykdymo atostogos yra ir jo paties interesas.

Dalies verslo valdymo funkcijų perdavimas

Kol įmonė patiria sunkumų, išorės specialistai gali laikinai perimti ir dalį ar visas bendrovės administravimo funkcijas. Kodėl to prireikia? Įmonės vadovybei gali būti sunku derėtis su tiekėjais ar pirkėjais, su kuriais dirbama ilgus metus. Ilgiau veikiančių bendrovių vadovus su darbuotojais sieja daug sentimentų. Tačiau kuomet kalba eina apie verslo išlikimą, svarbu greitai priimti teisingus sprendimus. Šiame etape laikinai įmonę administruojantys ekspertai gali padėti vadovybei persiderėti su darbuotojais dėl darbo sutarčių, su skolingais pirkėjais užimti tvirtą poziciją ir veiksmingai surinkti skolas, susitarti su tiekėjais dėl naujų, palankesnių tiekimo sąlygų ir pan.

Išorės kapitalo pritraukimas

Tais atvejais, kai vidinio įmonės potencialo nebeužtenka, pertvarkant procesus įmonėje, padėti gali išorės investuotojas. Dabartiniame COVID-19 kontekste šis žingsnis kartais bus aktualus, siekiant pasinaudoti valstybės taikomomis paramos priemonėmis, kadangi kai kurių įmonių finansiniai rodikliai gali būti tokie prasti, kad net ir gavus 80 proc. valstybės garantiją, bankas atsisakys skolinti bendrovei, kuriai gresia nemokumas. Pritraukus išorės kapitalo, galima pagerinti balansinius verslo rodiklius ir taip ne tik atkurti mokumą, bet ir sukurti sąlygas gauti valstybės remiamas paskolas, kurios būtinos likvidumui užtikrinti

Restruktūrizacija

Visgi net ir įdėjus daug pastangų gali paaiškėti, kad įprastinėmis priemonėmis atkurti įmonės mokumą sunkiai įmanoma, todėl išankstinis planavimas gali padėti laiku apsispręsti dėl kitų veiksmų, pvz., formalaus restruktūrizacijos proceso pradėjimo. Restruktūrizacija gali padėti stabilizuoti verslo būklę ir suvaldyti finansinius srautus, nes iškėlus nemokumo bylą, kol teismas patvirtina restruktūrizavimo planą, draudžiama priverstinai išieškoti skolas ir sustabdomas juridinio asmens finansinių prievolių vykdymas, pvz., mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimas.

Galimybė persitvarkyti

Sunkmetis nesitęs amžinai, jo metu išryškėjusias verslo spragas įmanoma ištaisyti. Iki krizės atidėlioti sprendimai, kurie spaudžiant krizei turi būti neišvengiamai įgyvendinti, naujai įžvelgtos verslo perspektyvos ir nauji pajamų šaltiniai, pertvarkyta ir suefektyvinta kaštų struktūra – visa tai, nutolus krizėms, bendrovės galiausiai įvardija kaip teigiamas pasekmes.

Gediminas Laucius, „Noewe“ teisės ir mokesčių paslaugų partneris