Tarptautinių sankcijų labirinte – patarimai verslui, kaip suvaldyti rizikas

Verslo aplinkoje pastaruoju metu nemažai galvosūkių kyla dėl plačiai taikomų tarptautinių sankcijų, daugiausia susijusių su Rusija bei Baltarusija ir šių šalių karine agresija prieš Ukrainą. Ekspertai pabrėžia: su sankcijomis netiesiogiai gali susidurti bet kurios srities ir bet kokio dydžio verslas, todėl, kad pavyktų kiek įmanoma apsisaugoti nuo bet kokių dviprasmiškų situacijų, itin svarbu imtis priemonių.

Justinas Klimašauskas, „Noewe“ valdybos narys bei Įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktorius, pažymi: bendrovės kartais klaidingai mano, kad dirba „saugioje teritorijoje“ – t. y. įvairių šiuo metu Rusijai ir Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių nuošalyje.

Užuovėjos nuo sankcijų nėra

„Tokios užuovėjos, kur verslas būtų visiškai saugus nuo sandūros su sankcijomis, tiesiog nėra. Susidurti su sankcionuojamomis operacijomis versle galima netikėtai – tarkim, pardavus prekes tarpininkui, kuris vėliau jas parduos sankcionuojamai šaliai. Kalbame ne tik apie reputacines grėsmes – už sankcijų nesilaikymą įmonės vadovui gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė“, – perspėja J. Klimašauskas.

Tarptautinių Rusijai ir Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių sąrašai aprėpia daugybę sričių. Dalis sankcijų galioja nuo 2014 m., o pastaruoju metu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, šie sąrašai nuolat atnaujinami ir plečiami. Ribojamosios priemonės Baltarusijai ir Rusijai skirstomos į kelias grupes: sankcijos prekėms, finansinės sankcijos, sankcijos oro, kelių, geležinkelių ir vandens transportui, kitos sankcijos. Kiekviename šių sąrašų – keliolika ar net dešimtys ribojančių priemonių pagal tam tikrus ES reglamentus. Pavyzdžiui, sankcionuojamų prekių sąraše – daugybė prekių grupių, pradedant tiesiogiai karui skirtais gaminiais ir baigiant prabangos prekėmis.

„Verslas dar nesukaupė pakankamai patirties, kaip dirbti taip plačiai sankcionuojamoje aplinkoje. Turint galvoje, kaip greitai viskas keičiasi, visi ir negali tapti sankcijų specialistais. Todėl svarbiausia – kiek įmanoma daugiau apsidrausti nuo galimų rizikų. Visos įmonės, nuo didelių iki mažų, privalo susimąstyti, kur ir su kuo veikia, stebėti, kokie reikalavimai bei sugriežtinimai galioja ir kaip jie atnaujinami“, – nurodo J. Klimašauskas.

Būtini veiksmai

Simona Šimoliūnė, „Noewe“ bendrovių ir komercinės teisės, bendrovių valdymo, atitikties ir tarptautinio apmokestinimo sričių ekspertė, įvardija keletą veiksmų, kuriuos rekomenduotų atlikti visoms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, siekiančioms išvengti su sankcijomis susijusių dviprasmiškų situacijų.

„Jei verslas visgi pasiklystų sankcijų labirinte ir nusižengtų, jam tektų įrodinėti, kad išvengti pažeidimo buvo stengiamasi. Tad geriau imtis išankstinių veiksmų, tokių kaip nuoseklus partnerių, tarpininkų ir jų galutinių naudos gavėjų tikrinimas duomenų bazėse, aiškinantis, kokiuose ekonominiuose sektoriuose, regionuose jie veikia. Reikėtų peržiūrėti sutartis, kad jose neliktų susitarimų dėl sankcionuojamų dvejopo pobūdžio prekių, ar iš esmės nutraukti tas, kurios galbūt pažeidžia paskelbtas sankcijas, pvz., dėl draudžiamų teikti paslaugų kategorijos. Visi šie veiksmai turi būti dokumentuojami, kad, iškilus problemai, juos būtų galima pagrįsti“, – pažymi S. Šimoliūnė.

Pagrindinės rizikos ir galimos pasekmės

S. Šimoliūnė konkretina pagrindines rizikas, kylančias vykdant tarptautinės prekybos veiklą:

• Tiesiogiai taikomos sankcijos: partneriai ar tarpininkai gali būti susiję su sankcionuotais asmenimis (įmonėmis) iš trečiųjų padidėjusios rizikos valstybių;
• Dvejopos paskirties prekės (dual use goods): galimi pažeidimai gabenant prekes, kurios tam tikrose valstybėse gali būti panaudotos ir karinėje pramonėje (pvz., grafitas);
• Finansinė sąveika per sankcionuotus bankus: pvz., pinigų transakcijos vyksta per keletą korespondentinių bankų, kurių vienas yra sankcijų sąraše, ir ši detalė gali būti nežinoma, nes jis priskiriamas automatiškai banko prerogatyva;
• Prekybos schemos: yra tikimybė to nežinant būti įveltam į su pinigų plovimu susijusias schemas, kai, pvz., atliekami žiediniai sandoriai.

Susidūrus su šiomis rizikomis, veikiant neapdairiai, galimos itin skaudžios pasekmės: įmonės lėšų ar prekių netekimas bei jų konfiskavimas; dalykinių santykių nutraukimas su kitais partneriais, žala reputacijai ir prekės ženklui; administracinė ir netgi baudžiamoji atsakomybė įmonės vadovui.

„Noewe“ ekspertai siūlo taikyti keletą svarbiausių rizikos valdymo priemonių:

• Vidaus kontrolės procedūros;
• Partnerių, jų naudos gavėjų tapatybės nustatymas ir patikrinimas;
• Partnerių, jų naudos gavėjų ir kitų susijusių sandorio šalių tikrinimas sankcijų, neigiamos informacijos, politikoje dalyvaujančių asmenų duomenų bazėse;
• Nuolatinė dalykinių santykių – sandorių stebėsena, kad būtų užtikrinta atitiktis tarptautinėms sankcijoms, kitiems tarptautinės prekybos apribojimams.

Galima pagalba iš šalies

„Noewe“ komanda gali padėti verslams valdyti neapibrėžtas situacijas, pasitaikančias įgyvendinant tam tikras procedūras. Tarp tokių paslaugų – vidaus kontrolės ir rizikos valdymas vykdant tarptautinės prekybos veiklą. Į šias procedūras įeina KYC principo taikymas siekiant geriau pažinti savo partnerius ir jų naudos gavėjų tapatybių patikrinimas ir vertinimas, partnerių turimų struktūrų analizė, jurisdikcijų, veiklos šalių kritinis vertinimas, tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių kontrolė, konsultacijos, susijusios su bankų sektoriumi, bei daugiašalių sandorių tyrimas ir rizikingų požymių nustatymas. „Visos procedūros rengiamos atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką ir įvertinus bei su įmone suderinus optimalų veiklos kontrolės ir rizikos valdymo funkcijos įgyvendinimo procesą, – pabrėžia J. Klimašauskas. – Kita vertus, tikimybė, kad santykiai su Rytų kaimynais netrukus taps tokie, kokie buvę, artima nuliui. Tad bet kokie verslo santykiai lemia nuolatinę riziką papulti į dviprasmiškas situacijas, net ir vykdant prevencinę veiklą. Norint to išvengti, matyt, reiktų ieškoti alternatyvių rinkų ir partnerių, ką daugelis įmonių ir daro.“

Straipsnis Verslo žiniose.